Tvarumas skatina galvoti apie ateitį
„Auga Group“ vadovo Kęstučio Juščio teigimu, maisto gamyboje ir žemės ūkyje tvarumas tiesiogiai siejamas su iššūkiais, kaip spręsti klimato kaitos ir šiltnamio dujų emisijų problemas.
„Tvarumas reiškia galimybę teikti maistą be kainos gamtai, taip pat atliepti dabartinius vartotojų poreikius juos pačius įgalinant prisidėti prie klimato kaitos valdymo. Tvarumą galima suprasti ir kaip mūsų poreikių tenkinimą nepakeičiant ateities kartų galimybių tenkinti savuosius. Todėl turime galvoti, kaip gyvename šiandien“, – sako laidos „Verslo požiūris“ svečias.
„Auga Group“ vadovas pasakoja, kad prieš keletą metų atliktas įmonės veiklos auditas atskleidė, jog nepaisant to, kad žemė dirbama ekologišku būdu, vis tiek išmetamas didelis kenksmingų emisijų kiekis. Todėl bendrovė apibrėžė tikslus, kaip sumažinti ar panaikinti šį poveikį.
Be to, pasak K. Juščiaus, nors ekologiškumas ir tvarumas yra glaudžiai susijusios sąvokos, tačiau jų negalima tapatinti, o ekologiškas verslas nebūtinai yra tvarus.
„Ekologiškas žemdirbystės būdas yra tvaresnis nei konvencinis. Tačiau net ir ekologiško maisto gamybos proceso metu dėl išsiskiriančių šiltnamio dujų vis tiek daromas neigiamas poveikis klimatui. Be to, tvarumas yra daugiau nei tik klimatas ir aplinka. Jis apima ir skaidrią bei sąžiningą veiklą, darbuotojų gerovės užtikrinimą, atvirą ir glaudų dialogą su visomis suinteresuotomis grupėmis“, – Delfi TV studijoje dėsto pašnekovas.
Ieško alternatyvių sprendimų
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar žemės ūkio sektorius gali būti tvarus, K. Juščius sako, kad maisto gamybos pramonė dar tik žengia pirmuosius žingsnius bandydama išsiaiškinti, kaip šį procesą paversti mažiau taršiu. Visgi, pasak jo, egzistuoja priemonės, leisiančios maisto gamybą padaryti švaresne.
„Iki šiol trečdalį visų žemės ūkio ir maisto gamybos emisijų mūsų įmonių grupėje sukurdavo naudojami traktoriai. Tačiau nebuvo transporto priemonių, kurios galėtų pasitelkti atsinaujinantį kurą. (...) Todėl „Auga Group“ sukūrė biometanu varomą traktorių. Šią techniką planuojame išbandyti ne tik savo ūkiuose ir gamybos plotuose, bet ir pasidalinti ja su kitais pasaulio ūkininkais, norinčiais maistą gaminti tvariau“, – aiškina laidos svečias.
Pasak Titano statulėlę pelniusio verslininko, jo vadovaujama įmonė turi daugiau nei 100 įvairių transporto vienetų, todėl puikiai žino, kaip sukurti efektyviai veikiančią ir profesionaliam darbui tinkančią techniką.
„Auga Group“ specialistų pagaminti traktoriai su vienu kuro užpylimu gali dirbti mažiausiai 12 val. Be to, techniniai sprendimai padeda spręsti ir kitus tvarumo iššūkius. Pavyzdžiui, dėl trečdaliu lengvesnio svorio nei standartinė dyzelinu varoma technika, šie traktoriai mažiau suspaudžia žemę. Tikimasi, kad pirmosios transporto priemonės į laukus išvažiuos dar šiais metais.
Nauja technologija gali atnešti didelę naudą
Kalbėdamas apie idėją sukurti aplinkai draugišką žemės ūkio techniką, Delfi TV studijoje viešėjęs svečias sako, kad siekdama gamybos ciklą išlaikyti kuo švaresnį, pirmiausia „Auga Group“ savo veikloje diegia jau sukurtas technologijas. Tačiau kai kurių inovacijų tiesiog nėra.
„Netgi gamintojai, kurie šioje srityje buvo pasistūmėję toliau, neturėjo gilaus noro, kad tokia technologija taptų kūnu. Prieš 3 m. pasaulinių koncernų paprašėme pagaminti mums 100–150 traktorių, kuriais galėtume dirbti žemę pasitelkiant iš atliekų gaunamą energiją, t. y. iš karvių mėšlo pagamintomis dujomis. Tačiau ir dabar jie tokios technikos neturi, o mes per tą laiką sukūrėme prototipus ir esame netoli serijinės gamybos“, – pasakoja pašnekovas.
Tvariais sprendimais garsėjančios įmonės vadovas sako, kad dėl to, jog naujasis traktorius yra hibridinis – varomas dujomis ir elektra – jo gamyba yra brangesnė. Tačiau iš atliekų pagamintas kuras turėtų būti pigesnis už dyzeliną. Todėl, įvertinus bendrą eksploatacinį laikotarpį, dirbti laukus pasitelkiant žaliąsias technologijas kainuos tiek pat, kiek ir naudojant standartines technologijas. Be to, skaičiuojama, kad jei visi šalies ūkiai naudotų tokią aplinkai draugišką techniką, CO2 išmetamas kiekis sumažėtų 20 proc.
„Vienas mūsų pagamintas traktorius naudodamas iš atliekų pagamintą biometaną kasmet sutaupys tiek, kiek 100 elektromobilių. Taigi, su vienu traktoriumi galima daryti didelę įtaką klimatui, o jei jų bus šimtai ar tūkstančiai, tai bus sprendimas, kaip mažinti poveikį aplinkai maisto gamybos grandinėje“, – neabejoja K. Juščius.
Priemonės taikomos atsižvelgiant į žmonių įpročius
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, kokia ateitis laukia gyvulininkystės sektoriaus, „Auga Group“ vadovas sako, kad įmonė taip pat aktyviai siekia spręsti ir antro pagal dydį emisijų šaltinio metano, kuris išsiskiria gyvulių virškinimo metu, problemą.
„Mūsų specialistai kuria ir testuoja technologijas, kurios leistų ženkliai sumažinti šių dujų kiekį. Tai būtų galima padaryti ir įdiegus kitokius šėrimo principus, naudojant augalus, sugeriančius iš aplinkos CO2, kurį ne visada galima surinkti gyvulių virškinimo proceso metu. Todėl tikime, kad žmonės galės vartoti gyvulinės kilmės maistą ir nesijaus kalti dėl to, kad prisideda prie negrįžtamo poveikio klimatui“, – planais dalijasi pašnekovas.
Taip pat K. Juščius teigia, kad kontroliuodami žolėdžių gyvulių išskiriamas neigiamas emisijas ir augindami didesnius žolynų plotus galėtume gauti įprastą maistą darant minimalų poveikį aplinkai. „Dėl to siekiame surasti būdų, kaip švaresnį padaryti maistą, kurį valgome šiandien, o ne ekstremaliais būdais pakeisti įprastą žmonių mitybos racioną. (...) Vartotojams būtų sudėtinga pasikeisti, o pasirinkti tvaresnį sprendimą, pavyzdžiui, nusiperkant tvaresnio pieno, yra ženkliai lengviau“, – tikina „Delfi Titanų“ laureatas.
Norint pasiekti rezultatų reikalingas bendras indėlis
Maisto gamyba užsiimančios įmonės vadovas teigia, kad siekiant įgyvendinti klimato kontrolės tikslus, vienodai svarbus tiek naujus sprendimus pristatančių rinkos drebintojų, tiek palaipsniui gamybos strategiją keičiančių transformuotojų indėlis. K. Juščio nuomone, be drebintojų kuriamų ir diegiamų technologijų atsinaujinti negalėtų ir transformuotojai.
„Auga Group“ vadovas sako, kad savo veikloje įmonė stengiasi pritaikyti rinkoje jau esančius sprendimus ir nebandyti išrasti dviračio ten, kur to nereikia. Tačiau, pasak jo, tam tikrose srityse reikia išsikelti naujus, kartais net sudėtingai įgyvendinamus tikslus. „Tikiu, kad galime dirbti nedarydami žalos gamtai ir rodyti lyderystę pasaulyje“, – tikina pašnekovas.
Pagrindiniais tvaraus verslo prioritetais K. Juščius įvardija klimato kaitos mažinimą, sąžiningą santykį su darbuotojais ir bendruomenėmis bei geriausiomis praktikomis grindžiamą valdyseną. Pasak Delfi TV laidos svečio, tvarumo kontekste svarbūs yra tiek klientų poreikiai, tiek įstatymų leidyba bei inovacijos.
„Nesant vienos iš šių dedamųjų net ir geriausios iniciatyvos gali likti neįgyvendintos. Matau politikų pasiryžimą rodyti lyderystę. Kartais visuomenė turi skepticizmo jų atžvilgiu, tačiau drąsūs politikai ir turi taip elgtis tam, kad net neapsisprendę žmonės būtų vedami į priekį. Institucinis palaikymas labai svarbus, nes pokyčiai versle reikalauja daug investicijų, todėl vienos pačios įmonės sunkiai juos gali įgyvendinti. Verslas, politikai ir visuomenė turi eiti drauge“, – „Verslo požiūryje“ kalba „Auga Group“ vadovas K. Juščius.
