Delfi TV laida „Atsakingas požiūris“ pradeda naują laidų ciklą, kurių metu kalbinami skirtingų sektorių įmonių vadovai. Praėjusioje laidoje verslininkas R. Viršilas teigė, kad nors kai kurie alkoholio draudimai nėra logiški, būtina kalbėti apie saikingą ir atsakingą jo vartojimą.
– Pats baigėte matematikos pakraipos studijas, dirbote informacinių technologijų įmonėje, o jau keliolika metų esate pasukęs į alkoholinių gėrimų gamybos rinką – „Švyturio-Utenos alus“ vadovaujate jau nuo 2004 m. Prisiminkime, kaip taip nutiko, kad atsidūrėte būtent šiame sektoriuje?
– Įdomiai nutiko: prieš tai dirbau visai kitame versle, japonų kompanijoje. Pasidarė šiek tiek nuobodu, nebeįdomu, ir karts nuo karto „galvų medžiotojai“ mane pakalbindavo. Taip ir įvyko, kad gavau skambutį ir pasirodė įdomu.
– Kada vystyti verslą, jūsų nuomone, buvo lengviau – tada ar dabar?
– Visada atrodo tada nei dabar. Šiandien konkurencija tik didėja, visi pasitempę. Jei mes tada, atrodo, buvome gerokai „kietesni“, mumis sekė ir kopijavo, ta situacija šiandien tik sunkėja.
– Mažos alaus daryklos, gaminančios kraftinį alų – konkurentai jums ar ne? Patys investavote į kraftinio alaus projektą, vadinasi, jautėte, kad rinka ir jos poreikiai keičiasi.
– Kraftinis alus yra mūsų konkurentai. Įdomus aspektas tas, kad prieš 15 metų mes turėjome tris alaus rūšis – lageris, kvietinis ir tamsus. Šiandien alaus rūšių yra begalė. Žinoma, džiaugiamės, kad kraftiniai alūs didina ir plečia kategoriją, vartotojų ratą, bet be kraftinio alaus atsirado ir nealkoholinio alaus poreikis.
Matydami poreikį ir turėdami galimybes jį gaminti, mes investavome į kraftinio alaus daryklą Klaipėdoje. Prisimenu, kad prieš gerą penkmetį nealkoholinis alus buvo gaminamas visai kita technologija, skonis labai skyrėsi nuo tikro alaus, šiandien tai labai pažengę. Aludariui pagaminti gero skonio nealkoholinį alų yra vis dar iššūkis – reikia labai daug gebėjimų, žinių ir atsidavimo tam procesui. Bet mes visa tą turime – žmones, kurie išmano procesus, finansines galimybes.
– Kas dabar yra jūsų konkurentai ir kokie konkurenciniai santykiai su vyndariais ir stipriojo alkoholio gamintojais?
– Stiprus alkoholis šiek tiek toliau nuo mūsų, tai mes nesame su jais tiesioginiai konkurentai. Vynas ir alus yra paukščiai iš to paties lizdo. Vis dėlto yra vyno ir alaus šalys – mes save vadiname alaus šalimi dėl to, nes čia beveik neauga vynuogės. Tai žiūrint iš šito taško, nors vartojime dar esame toli nuo Vokietijos ar Čekijos, bet suvartojame gerokai daugiau alaus nei, pavyzdžiui, prancūzai.
Būdami konkurentais su vyndariais mes skiriamės dar tuo, kad alus yra pagaminamas čia – dauguma žaliavų yra perkama iš lietuviškų tiekėjų, tai iš to valstybinio požiūrio alaus pramonė yra svarbesnė vien todėl, kad viskas gaminama čia, o ne importuojama.
– Pakalbėkime apie alkoholio rinką ribojančius veiksnius – prisiminkime nuėjusią valdžią ir jos draudimo sprendimus. Kaip jūs jautėtės tuo metu, kokius scenarijus braižėte ir kokie sprendimai buvo priiminėjami?
– Prie visokių draudimų ir reikalavimų verslas prisitaiko – toks jau mūsų gyvenimas. Žinoma, dalis draudimų, kurie yra šiandien, mano nuomone, nėra logiški. Pradėčiau nuo sekmadienio laiko ribojimo, kai žmogus negali apsipirkti po 15 val., ar absoliučios reklamos draudimo. Tam tikrų ribojimų reikia, nors mes patys, aludarių sąjunga, turime tam tikrą kodeksą, pagal kurį reklamose nevaizduodavome geriančio žmogaus, kuris atrodytų jaunesnis nei tam tikro amžiaus.
Dėl to, kad iš esmės esame juoda rinka reklamos prasme, mums labai sunku pristatyti inovacijas. Kategorija tada iš esmės praranda konkurencinį pranašumą, nes visi to neturi, o alus – labai inovatyvus, pasaulis keičiasi ir atsiranda naujų rūšių, kurių anksčiau net įsivaizduoti buvo neįmanoma.
– Tam tikri draudimai atneša ir naujų galimybių – jau užsiminėte apie nealkoholinį alų, persiorientavote į šią rinką ir per penkerius metus rinka išaugo kone penkis kartus – esate šios kategorijos lyderiai. Galbūt visgi tie draudimų sprendimai atvėrė naujas galimybes?
– Iš dalies sutinku, bet nealkoholinio alaus spurtą inicijavo ne draudimai. Anksčiau buvo pagaminamas alus, tada virinamas, kad išgaruotų alkoholis ir tada, kas lieka, parduodavome. Skonis nuo to pirminio alaus buvo absoliučiai skirtingas.
Šiandien alus yra pagaminamas ir alkoholis atskiriamas mikrofiltrais – alaus skonis dėl to nesikeičia. Alus, ko gero, yra vienas iš nedaugelio likusių produktų pasaulyje, kuris yra gaminamas be jokių pridėtinių medžiagų. Tradicinis alus, be jokio pridėtinio skonio, kaip buvo su salyklu, apyniais, mielėmis ir vandeniu, taip ir liko – nėra jokių priemaišų.
– Vis dėlto, nesaikingas alkoholio vartojimas yra visuomenės problema, priemonių sumažinti alkoholio vartojimą, sutikite, kad reikia. Tai kaip jūs matote tas priemones?
– Neabejotinai, mes vartojame per daug alkoholio. Nors aš netikiu tais skaičiais, kuriuos pateikinėjo Aurelijus Veryga, dar dirbdamas Pasaulio sveikatos organizacijoje. Kai mes klausdavome, iš kur ta statistika, kad esame lyderiaujanti šalis alkoholio vartojime, lenkiame Rusiją, tai niekas negalėdavo paaiškinti.
Tačiau akivaizdu, kad turime problemą. Pirmas dalykas yra tai, kad tai neįvyks taip greitai – reikia žmonėms paaiškinti ir juos edukuoti. Gal skamba banaliai, bet turime labai gerą pavyzdį, kad vairuojant reikia prisisegti saugos diržus. Prieš 20 metų atrodė „kietai“ nesisegti saugos diržo, o šiandien sunku įsivaizduoti važiuojančią mašiną ir neprisisegusį žmogų.
Antras dalykas, per edukaciją, mokesčius ir tam tikrus ribojimus. Daug jaunimo vartoja nealkoholinį alų arba net nėra ragavę stipraus alkoholio.
Mano nuomone, reikia nuvedinėti vartotojus nuo to stipriųjų gerimų. Sunkiai įsivaizduoju, kad žmogus išgėręs bare Palangoje bokalą alaus, keltų kažkam pavojų. Klausimas yra apie kiekį ir laipsnių mažinimą, edukaciją ir kažkokius ribojimus bei gamintojų sąmoningumą.
– Pone Rolandai, akciziniai verslai kartais vadinami nuodėmes verslu – ar susimąstote apie tai?
– Suprantu, kad mes parduodame socialiai jautresnį produktą, bet aš vis tik manyčiau, kad jeigu verslas socialiai atsakingas, tai tie verslai turi teisę gyvuoti. Be alkoholio mes prekiaujame ir nealkoholiniais gėrimais, kurie yra mūsų vieni iš strateginių uždavinių – matome, kad rinka gerokai didės ateityje, todėl koncentruojamės čia.
