Seimo Teisės departamentas davė neigiamą išvadą dėl projekto. Vertinant projektą akcentuota, kad yra neaišku, kodėl projekte siūlomas draudimas būtų taikomas tik interneto ryšiu vykdomų loterijų atžvilgiu, ir pridūrė, kad loterijų veiklos vykdytojai, bilietus platinantys ne interneto ryšiu, o bet kokia kita forma, atsidurtų geresnėje padėtyje.
Delfi TV laidoje „Verslo požiūris“ apie šį pasiūlymą diskutavo Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas ir Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Seimo narį Andrių Palionį portalas Delfi taip pat bandė kviesti į laidą, tačiau atsakymo nebuvo sulaukta nei el. paštu. Seimo narys taip pat neatsiliepė darbiniu telefonu, neatsakė į SMS žinutes, jo padėjėja taip pat neatsakė. A. Palionio nepavyko pagauti ir paskambinus frakcijos seniūnei Agnei Širinskienei.
Daugiau nei per metus – septyni pasiūlymai keisti įstatymą
Laidoje Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas A. Karaliūnas išreiškė liūdesį, kad apie siūlomą pakeitimą negali padiskutuoti su jo iniciatoriumi A. Palioniu.
„Man labai gaila, kad nėra oponento, nes aš norėčiau labai iš jo tiesiogiai išgirsti, kokie yra tikrieji tikslai ir ko siekiama šiuo pakeitimu. Bet šis Seimo narys įregistravo ir dar vieną įstatymo pataisą, kuria siūlo, kad loterijų žaidėjai galėtų apsiriboti galimybę dalyvauti loterijose. Loterijų organizatoriams tai būtų privalu vykdyti tokį jų norą.
Pasakysiu dar tokį įdomų dalyką – nuo 2021 m., kai įsiteisėjo naujos redakcijos Loterijų įstatymas, o jį kūrė Vyriausybėje sudaryta darbo grupė pakankamai ilgą laiką, praėjo metai ir pora mėnesių – per tą laiką jau yra penki įstatymų keitimai įgyvendinti ir dar du stovintys eilėje“, – televizijos eteryje kalbėjo A. Karaliūnas.
Kartu jis paminėjo, kad kiekvienas siūlomas pakeitimas – blogina loterijos sąlygas: „O kodėl – nei aš, kaip Loterijų asociacijos vadovas, nei kiti asociacijos nariai, nesupranta“.
A. Karaliūnas piktinasi, kad nėra pateikiama nei skaičių, nei tyrimų motyvuojant pataisos reikiamybę, o su projektu atkeliauja tik atsitiktiniai pavyzdžiai iš kitų valstybių, nevertinant tose šalyse egzistuojančios sistemos, o „paimant tas dalelytes, kurios naudingos, ir jomis argumentuojant sakoma „kažkur yra taip – ir mes padarykime taip“.
Pavadino teisėkūriniu terorizmu
Vertindamas susidariusią situaciją, asociacijos vadovas teigė, kad jam ji primena „teisėkūrinį terorizmą“, „nes nuosekliai, nuožmiai, metodiškai keliems Seimo nariams rotuojantis ir teikiant tuos pasiūlymus yra žlugdomas loterijų verslas ir, mano supratimu, norima sudaryti geresnes sąlygas tam tikrai azartinių lošimų rūšiai“.
Laidos vedėjai pastebėjus, kad visgi įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, jog daugelyje Europos šalių loterijos yra priskiriamos azartiniams lošimams, A. Karaliūnas pakomentavo: „Liūdna, kad pas mus susiklostė tokia praktika, kai aiškinamieji raštai yra be jokios pagrįstos argumentacijos. Keista, kad dar neparašė, kaip prieš tai buvusiame Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlyme, kuris prasideda žodžiais „man nepatinka“ arba „aš nenoriu“ ir pan. Tai yra siūlymai per individualų asmeninį požiūrį“.
Laidos dalyvis pridėjo, kad šiuo metu Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė atlieka poveikio įvertinimą, kokį poveikį padarė naujas Loterijų įstatymas, įsigaliojęs prieš porą metų.
„Niekaip negaliu pateisinti tokio skubotumo, kai per metus yra septynios intervencijos keičiant įstatymus, kaip tik baimė, kad tas vertinimas parodys, kad viskas ten puiku, netgi geriau negu buvo. Ir tokia pasiutusi skuba, kai yra valstybėje daug spręstinų dalykų – mes turime šalia sienos karą, mes turime ekonomines krizes, šalia didžiulę grėsmę – keli Seimo nariai gaišta laiką kurdami, o visi Seimo nariai yra įtraukiami į svarstymus, į polemiką, jais manipuliuojama, nes nėra pasakoma visa tiesa“, – piktinosi pašnekovas.
Verslo atstovė: pavadinčiau tai chaosu teisėkūroje
Laidoje „Verslo požiūris“ dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė taip pat stebėjosi tokiu skubotumu ir apskritai kėlė klausimą, kokie Seimo narių prioritetai, esant gana sudėtingai verslo aplinkai ir situacijai šalyje.
„Aš tau pavadinčiau chaosu teisėkūroje. Kaip verslo organizacijos, atstovaujančios šimtus skirtingų verslų sektorių, vadovę, mane ir stebina, ir piktina, kai šiuo metu verslai susiduria su neeiline energetine krize, kai mūsų didieji fabrikai stoja, įmonės skelbia apie atleidimus, mes tokiu laiku užsiimame tokiais neesminiais klausimais. Tuo pačiu užgrūdame Seimo darbotvarkę, kai yra klausimų, kuriuos dabar reikėtų spręsti, – kalbėjo ji. – Tas selektyvus pasirinkimas taikyti pakeitimus loterijoms kelia pagrįstų klausimų. Pakeitimai yra daromi gerokai per dažnai, mes nesulaukiame rezultatų vienų pakeitimų, kurie jau pateikti, ir labai norėtųsi, kad tos praktikos keistųsi“.
Pasak jos, galima apibendrinti, kad kai kurie Seimo nariai „turi daug iniciatyvos, bet mažai fantazijos“.
„Nusitaikymas į vieną sektorių rodo tam tikrą idėjų stoką. Jeigu Seimo nariams reikia, mes tų pasiūlymų galime pateikti, nereikia toli eiti – vakar protestavo maitinimo sektorius, kuris likus trims mėnesiams vis dar nežino, kaip gyvens kitais metais. Verslai nežino, kokias tarifais mokės už elektros energiją, mūsų transportininkams trūksta vairuotojų. Tikrai yra ūmių, degančių, pūliuojančių klausimų, kurie laukia Seimo narių dėmesio“, – akcentavo ji.
Laidos vedėjai pasiteiravus, ar už šio projekto gali slypėti kokie nors viešai nežinomi interesai, I. Rizgelė atsakė: „Gaila, kad nėra įstatymo pakeitimo iniciatoriaus (red. A. Palionio), nes šiaip mes, kai teikiame kokius pasiūlymus kaip interesų grupė, lobistinę veiklą vykdanti organizacija, visus savo pasiūlymus deklaruojame viešai. Šiandien pasižiūrėjus sistemoje, kur tiek lobistai deklaruoja savo veiklą, tiek Seimo nariai jiems darytą poveikį, A. Palionio paskyroje nepamatysime jokių susitikimų ar deklaruotų lobistinių veiklų. Pagal tai galime spręsti, kad tai Seimo nario iniciatyva, nors pagrįstų klausimų šioje vietoje yra“.
Priminė senus verslo grupės pasiūlymus
Laidoje A. Karaliūnas taip pat prisiminė 2017 m. buvusias iniciatyvas dėl loterijų reguliavimo.
„Labai norėčiau paklausti Seimo nario (red. – A. Palionio) tokios aplinkybės. Istorija gana sena, kai vienos iš azartinių lošimų verslo grupės, kuri turi B kategorijos lošimo automatus, vienas iš akcininkų ir vadovų kreipėsi 2017 m. ir į Vyriausybę, ir į Prezidentūrą, ir į grupę Seimo narių, kur išsakė savo poziciją, kaip turėtų būti taisomas įstatymas. Ir šiandien prisiminiau, kad turiu tuos raštus, kuriuos gavau oficialiai kreipęsis į Kanceliariją. Ir ką skaitau – „siūlymas dėl įstatymo pakeitimo“. Antras punktas – nustatyti draudimą nepilnamečiams iki 18 m,. dalyvauti loterijose. Tai jau padaryta. Trečias – nustatyti draudimą dalyvauti loterijose save apribojusiems nuo lošimo asmenims – toks yra A. Palionio pasiūlymas. Ketvirtas – suvienodinti loterijų organizatorių reklamos reikalavimus su Azartinių lošimų įstatymo numatytais. Tai yra uždrausti loterijų reklamą. Koks sutapimas, – ironiškai stebėjosi laidos dalyvis. – Norėčiau paklausti Seimo nario, ar taip sutapo netyčia, ar tai yra pagal metodines rekomendacijas vienos iš verslo grupių vykdomas susidorojimas su loterijomis“.
Asociacijos vadovas taip pat pakartojo pasipiktinimą, kad įstatymą siūloma keisti argumentuojant ne konkrečiais įrodymais: „Labai panašu, kai buvo šią vasarą siūloma A. Kupčinsko pataisa. Seimo narys pasakė, kad jam nepatinka ir jį erzina, kai jam prie kasos siūlo įsigyti loterijos bilietą. Ir suformulavo, kaip draudimą siūlyti įsigyti loterijos bilietą jo platinimo vietoje“.
Verslo aplinkos stabilumas – vertybė bet kuriam sektoriui
Laidos vedėjai paklausus, kiek išvis valdžia turėtų reguliuoti ir kištis į verslo veiklą, I. Rizgelė teigė, kad verslo aplinkos stabilumas bet kokiam sektoriui yra vertybė.
„Ypač šiuo metu, kai apskritai ekonominė situacija yra nestabili. Jei planuojame kažkokias intervencijas į teisėkūrą, nedarykime to chaotiškai. Planuokime iš anksto, pasikvieskime socialinius partnerius, kad ir jie identifikuotų problemas, kurių sprendimų priėmėjai galbūt nemato. Viskas turi eiti socialinio dialogo keliu, o ne taip, kad kažkokių pavienių iniciatyvų daugės ir mes jomis užsiimsime, jais bus nukrauta Seimo darbotvarkė. Tokiu atveju mes neturėsime laiko priimti esminius sprendimus, kurių šiuo metu laukia verslas“.
Verslo atstovė teigė, kad valdžios atstovų bendradarbiavimas su verslu vyksta skirtingai: vienos ministerijos bendradarbiauja aktyviau, kitos – vangiau.
„Visgi, kai iniciatyvos gimsta Seimo salėje, konsultacijos vyksta tik Seimo klausyme. Mes pasisakytume, kad tų konsultacijų būtų daugiau“, – savo pastabas išreiškė laidos dalyvė.
Remiantis žurnalistinės etikos principais, svarbu paminėti, kad Delfi bendrovė gali turėti tiesioginį interesą šia tema, nes kalbama apie reklamos reglamentavimą internete.
