aA
Pasauliui tampant vis atviresniam, o technologijoms sparčiai tobulėjant, jokia įmonė nėra apsaugota nuo kibernetinių atakų ir duomenų nutekėjimo. Delfi TV laidoje „Verslo požiūris“ dalyvavęs investuotojas ir verslininkas Ilja Laursas pastebi, kad kibernetinių atakų pasaulyje tik daugėja, tačiau Lietuva šiuo metu neturi jokių įrankių reguliuoti didžiųjų korporacijų tvarkomus šalies piliečių duomenis.

Pasak I. Laurso, dėl technologijų pasaulis šiandien yra daug atviresnis nei mes esame įpratę ir mokame gyventi, todėl kibernetinės atakos nėra išskirtinai mažos šalies ar mažų įmonių bėda – tai viso pasaulio problema.

„Dabartiniai ES įstatymai reikalauja atskleisti duomenų nutekėjimus, o tai anksčiau nebuvo įmanoma. Be abejo, didžiosios kompanijos, tokios kaip „Dropbox“ ar „Linkedin“ pasirinkdavo tai nutylėti, nors praktiškai visos kompanijos yra ragavusios duomenų nutekėjimų. Kaip prieš 10 metų duomenų bazės buvo prieinamos programišiams, taip jos prieinamos ir šiandien“, – tikino pašnekovas.

Dvigubi standartai ir korporacijų galybė – silpnosios šalies kibernetinio saugumo vietos

Verslininko teigimu, dažnai kalbėdami apie energetinę priklausomybę nuo kitų valstybių pamirštame, kad šiuo metu Lietuva skaitmenine prasme yra visiškai priklausoma nuo didžiųjų korporacijų.

„Lietuva de facto neturi rimtų svertų daryti įtakos korporacijoms, vadinasi, mes nereguliuojame, ar „Facebook“ privalo ar neprivalo saugoti mūsų piliečių duomenis, nors tokia reguliacija yra kitose šalyse. Jokių instrumentų, kaip daryti įtaką „Google“ ar „Facebook“, politikai ar duomenų apsaugai neturime. Mes kažkaip galime paveikti vietines kompanijas, bet vis dėlto mums visiškai nepavaldžios tie gigantai“, – įsitikinęs specialistas.

Jo manymu, tokiu atveju geriausias sprendimas Lietuvai – maksimali įtrauktis į ES kuriamas pastangas ir kibernetinės saugos politiką.

Vis dėlto pašnekovas pastebi, kad šalyje dažnai taikomi dvigubi saugumo standartai vietiniams rinkos dalyviams ir tarptautiniams.

Ilja Laursas
Ilja Laursas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Nemažai dirbu su startuoliais ir gaunu nemažai signalų, kad būtent duomenų saugumo reikalavimai ir bausmės už jų nesilaikymą yra daug didesni mūsų mažoms įmonėms, o už tai nieko nedaroma tam pačiam „Facebook“, nes jis į laiškus nereaguoja, Lietuva svertų neturi ir dėl to pamirštama“, – teigė I. Laursas.

Jo teigimu, mėginant sukurti saugumą, nereikėtų sudaryti nevienodų sąlygų lauko, kur lietuvis mažas, o korporacija – didelė.

„Lietuva turėtų atsižvelgti pirmiausiai į piliečių konstitucinę teisę ir nesvarbu, ar, pavyzdžiui, manęs bando pasiklausyti amerikietis, ar kinietis, jie už tai atsakytų. Pastebiu, kad dėl geoekonominių ambicijų yra aukojamas saugumas ir kova vyksta ne apie piliečių privačių duomenų saugumą, o apie pasaulio dominavimą“, – svarstė pašnekovas.

Duomenų centralizacija – viena iš geriausių išeičių

Pasak verslininko, šiandieniniai reguliaciniai mechanizmai nurodo kaupti kuo daugiau duomenų apie vartotoją, o tai kaip magnetas traukia potencialius duomenų nutekintojus.

„Yra toks posakis – nenori, kad pavogtų, nesaugok vertingų daiktų. Manau, kad kiekvienam verslui turėtų būti privaloma apsibrėžti minimalius duomenų reikalavimus, be kurių neįmanoma būtų suteikti paslaugos. Tačiau jei perki batus, juk pardavėjui nebūtina žinoti kliento vardo ir pavardės. Pats faktas, kad surenka ir saugoja, automatiškai yra objektas, kad kažkas gali kažką pavogti“, – įsitikinęs I. Laursas.

Anot jo, duomenų nutekinimo rizika tik didėja, kai didelę duomenų koncentraciją valdo mažai žmonių.

„Šiais laikas didžiausia spraga yra ne technologijos, o žmogiškasis faktorius. Gali pasirinkti bet kokį tiekėją, iš bet kokios šalies, pagamintą ekspertų įvertintomis saugiomis priemonės, bet jei duomenų bazės tvarkytojas piktas išeis iš darbo ir į rinką išmes nukopijuotą duomenų bazę – viskas, saugumo nėra“, – tvirtino pašnekovas.

Jo manymu, šios problemos sprendimas galėtų būti perėjimas prie minimalios privačių duomenų koncentracijos, siekiant nerinkti ir nesaugoti nereikalingų duomenų.

„Reikėtų imtis duomenų dekoncentracijos, tiesiog nerinkti ir nesaugoti duomenų, kurie yra nereikalingi verslo paslaugos ar produkto suteikimui. Perteklinė informacija automatiškai yra magnetas. Nesvarbu įstatymai, tiekėjai, vienaip ar kitaip ta informacija nutekės. Į tai reikėtų nukreipti tiek verslo mentalitetą, tiek reguliatorių dėmesį“, – įsitikinęs verslininkas I. Laursas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.0000

Aludaris Horbačauskas apie mažuosius konkurentus, investicijas į atsigaunančią rinką ir rekordinius pardavimus (26)

Liepos viduryje praūžus aludarių dienoms, praėjus šventinėms nuotaikoms Delfi TV „ Verslo...

Ekonomistas Kunčinas apie vežėjų sujudimą: rinkoje vyksta didžiulė transformacija (92)

Dėl daugiau nei prieš mėnesį išsekusios užsieniečių įdarbinimo kvotos transporto ir...

Vežėjai skundžiasi išsekusia užsieniečių įdarbinimo kvota: ministerija ragina įdarbinti Lietuvos gyventojus (159)

Jau daugiau nei mėnesį transporto ir logistikos sektoriaus atstovai skundžiasi, kad patiria...

Top naujienos

Valdančiosios daugumos atstovas: kai kurie mūsų ministrai nepajėgūs adekvačiai vertinti situacijos, laikas su jais atsisveikinti  nuskambėjo kritikos ir Nausėdai  (716)

Toliau vykstant migrantų krizei, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Dailius Dargis | D+

Anglijoje nuo policijos besislapstantis komisaro sūnus praskleidė gangsterių pasaulio širmą: lietuviai yra patys baisiausi mafijozai

Nuo teisėsaugos persekiojimo iš Lietuvos išvykęs ir Jungtinėje Karalystėje įsitvirtinęs...

Dėl naujos sutarties nesusitaręs Messi palieka „Barcelona“ (41)

„ Barcelona “ klubą sudrebino didžiausia permaina šiame amžiuje. Katalonų futbolo ekipos...

Orai: ciklonas į Lietuvą atneš stiprų vėją ir lietų, tačiau sekmadienį laukia malonūs pokyčiai

Vėsaus oro, plūstančio iš šiaurės Atlanto į Vakarų bei Vidurio Europą, ir šiltos...

Minsko oro uostas: atšauktas dar vienas reisas iš Irako į Baltarusiją (208)

Irako oro bendrovės „Fly Baghdad“ skrydis iš Bagdado į Minską, turėjęs įvykti penktadienį,...

Europos miestas, kuriame kiekvienas rytas tarsi šventė: turėdami tokius paplūdimius ir lietuviai daugiau šypsotųsi (15)

Ko jau ko iš Valensijos gyventojų galėtų pasimokyti lietuviai – tai meilės gyvenimui. Atrodo,...

„Žalgiris“ be nuostolių perkėlė Europos lygos mūšio lauką iš Slovėnijos į Vilnių (22)

Vilniaus „Žalgiris“ iš Slovėnijos parsiveža nulines lygiąsias. Ketvirtadienį pirmoji...

Tendencijų viršūnėje – švarkai, tačiau kokį rinktis, kad neprašautumėte? (14)

Kokia vasara be koketiškai ir nekaltai apnuogintos odos? Greičiausiai – nuobodi ir tokia, kokios...

Sensacija prie šachmatų lentos: pasaulio taurę iškovojęs lenkas įveikė ir Carlseną, ir Kariakiną

Lenkijos didmeistris Janas-Krzysztofas Duda Sočyje (Rusija) iškovojo pasaulio šachmatų taurę,...