Skaitmenizacija skatina tvarumą
Kalbėdama apie tvarumą įmonėse, dirbančiose su technologijomis, „Telia“ Tvarumo projektų vadovė I. Bimbirytė-Yun sako, kad nors šio sektoriaus sukeliama tarša nėra didelė, tačiau pasauliniu mastu jo išmetamas CO2 kiekis sudaro apie 2 proc. nuo visų susidariusių emisijų. Visgi pašnekovė teigia, kad skaitmenizacijos lemiama tvarumo nauda yra 7 kartus didesnė nei technologijų sektoriaus sukuriamos emisijos, o skaitmeniniai sprendimai jas leidžia sumažinti 15 proc.
„Skaitmenizavimo galimybės yra didelės. Tvarus skaitmenizavimas reiškia, kad norėdamos daryti pokytį savo veikloje, organizacijos ar įmonės pasitelkia protingus skaitmeninius sprendimus. Šiandien jau matome daug tvarių pasirinkimų, tačiau inovacijos ir technologijos keičiasi kiekvieną dieną.
Pavyzdžiui, 2014–2019 m. atsinaujinančios energetikos poreikis išaugo 50 proc., elektromobilių – 900 proc., o tvarių investicijų – net 1000 proc. Tai buvo staigus šuolis. Netgi atsirado naujas posakis – tvarumo disrupcija. Jis reiškia, kad investuotojai ir vartotojai tam tikra prasme apdovanoja įmones, kurios imasi tokių nestandartinių ir tvarių sprendimų“, – teigia „Delfi TV“ viešnia.
Įžvelgia teigiamų pandemijos pasekmių
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, kokius naujus technologinius sprendimus savo veikloje pritaikė „Telia“, I. Bimbirytė-Yun pasakoja, kad tokių pokyčių buvo ne vienas. Pašnekovė kalba apie transporto emisijų įžvalgas, kurių pagalba galima apskaičiuoti, kiek CO2 emisijų sukuria transportas ir kokie pokyčiai siekiant jas mažinti gali būti įgyvendinti. Šis įrankis paremtas didžiųjų duomenų, surinktų Skandinavijos ir Baltijos šalyse, panaudojimu.
Dar viena svarbi inovacija – daiktų internetas, plačiai pritaikomas įvairiuose veiklos sektoriuose. „Daug kas galvoja, kad skaitmenizacija yra didelis pokytis, reikalaujantis staigių investicijų ir technologijų keitimo, o tai yra baisu įmonėms, kurios seniai dirba pagal nusistovėjusią veiklos grandinę. Tačiau viskas yra nebūtinai taip. Daiktų internetas gali būti pritaikomas ir senesnėms technologijoms, siekiant užtikrinti gerą jų veikimą, identifikuoti galimas kliūtis. Su tvarumu ateina ir kitas svarbus aspektas – efektyvumas“, – aiškina „Telia“ Tvarumo projektų vadovė.
I. Bimbirytė-Yun taip pat papildo, kad tvarumą galima laikyti viena iš teigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių. Pasak jos, pandemija paskatino pokyčius, kurie kai kuriose įmonėse būtų įvykę po 2 m., o valstybiniame sektoriuje – tik po 5–10 m.
Tačiau „Delfi TV“ eteryje viešėjusios „Telia“ atstovės teigimu svarbu nepamiršti, ką galime vadinti tikrąją skaitmenizacija. „Tikroji skaitmenizacija įvyksta tada, kai pasitelkiami tam tikri ilgalaikėmis investicijomis paremti programiniai sprendimai, transformuojantys įmonės veiklą iš analoginės į skaitmeninę“, – sako I. Bimbirytė-Yun. Kaip pavyzdį ji mini 3D spausdinimą, leidžiantį reikalingus išteklius gaminti vietoje, išvengti logistikos grandinių ir sukurti mažiau atliekų.
Tvarumas versle apsimoka
„Telia“ Tvarumo projektų vadovė kalba, kad atlikti skaičiavimai rodo, jog verslui investuoti į tvarius sprendimus apsimoka. Tiesa, svarbu atsižvelgti bent į keletą aspektų. „Investicijos išsiskaido. Reikia įvertinti, kokius pokyčius galime padaryti šiandien, o ką po 5 m. Taip pat su kiekvienu patobulinimu susidaro daug santaupų. Reikia žiūrėti ne į tai, ką investuojame, bet ką pakeičiame ir ko nebereikės daryti.
Todėl robotizacija ir procesų paspartinimas atlieka labai svarbią funkciją ir leidžia sunaudoti mažiau tam tikrų medžiagų, mažinti žmogiškuosius išteklius ar nukreipti juos į kitas veiklas. Kiekviena industrija tai įvertina iš savo perspektyvos. Pandemijos metu pamatėme, kad galime dirbti nuotoliniu būdu, o tai yra efektyvu kuro ir ofisų sąnaudų prasme“, – teigia I. Bimbirytė-Yun.
Pašnekovė taip pat sako, kad riba tarp tikrai tvarių sprendimų ir žaliojo smegenų plovimo yra aiški. Pasak jos, „Telia“ atveju šį pokytį sunkiau pamatyti, nes teikiamos paslaugos nėra apčiuopiamos. Tačiau svarbu kalbėti apie visą ryšio tiekimo grandinės tvarumą, nuo vartotojų naudojamų įrenginių, iki interneto kelionės iš duomenų centrų kabeliais ir mobiliosiomis stotimis.
I. Bimbirytė-Yun dėsto, kad siekdama daugiau tvarumo, „Telia“ nori užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, o duomenų centruose naudoja naujausią aušinimo technologiją. „Taip pat, nors patys negaminame įrenginių klientams, ieškome būdų, kaip prailginti įrangos gyvenimą, nes elektronikos šiukšlės yra opi problema. Vienas iš sprendimų yra klientams suteikiama galimybė įsigyti atnaujintą telefoną. Taip pat padedame išsirinkti tvaresnį įrenginį, o verslo klientams siūlome įrangą nuomotis“, – „Delfi TV“ eteryje teigia „Telia“ projektų vadovė ir papildo, kad iki 2030 m. įmonė siekia užtikrinti visišką emisijų neutralumą.
5G vaidmuo – kritšikai svarbus
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai prakalbus apie tai, ar naujai kuriami išmanieji įrenginiai neskatina dar didesnio vartotojiškumo, I. Bimbirytė-Yun sako, kad technologijos žmonėms yra reikalingos, nes teikia daug teigiamų patirčių. „Jei pandemija mus būtų ištikusi prieš 20 m., būtume susidūrę su daugiau tam tikrų problemų. Dėka technologijų šią pandemiją išgyvenome lengviau, nes buvome susijungę, galėjome tęsti darbus ir siekti pokyčių, kaip dirbti dar efektyviau.
Vartotojiškumas yra natūralus, nes nuolat atsiranda nauji dalykai, kurių visi nori. Tačiau žmonės pradeda rinktis sąmoningiau. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad 38 proc. vartotojų Lietuvoje teigia, kad jie kalba apie tvarumą, o pandemijos metu šis susidomėjimas išaugo. Tai reiškia, kad jei žmonės domėsis tvarumu, pradės vertinti ir tai, ką perka. Svarbu, kad Lietuvoje atsiranda galimybė rinktis tvaresnius sprendimus“, – kalba I. Bimbirytė-Yun.
„Telia“ projektų vadovė taip pat sako, kad 5G ryšys yra itin svarbus kalbant apie skaitmenizaciją ir yra reikalingas visai ekosistemai. „Kai atsiranda daug industrijų, kurios naudojasi naujosiomis technologijomis, joms reikia tarpusavyje bendrauti didelės spartos nenutrūkstamu ryšiu. Šioje vietoje 5G vaidmuo yra kritiškas.
Skaitmenizacija kartais vadinama ketvirtąją industrine revoliucija. Tai reikšmingas žingsnis ES lygmeniu, judant link neutralios, žalios ir skaitmeninės Europos. Todėl mums svarbu turėti 5G ryšį tam, kad išliktume konkurencingi globaliame kontekste“, – mintimis dalijasi pašnekovė. Ji prideda, kad nors šiuo metu sunku prognozuoti, kas laukia po 10 m., tačiau tikėtina, kad mūsų kasdienybė bus paremta technologijomis, kurios atneš daug teigiamų pokyčių.
