Jungtinės Valstijos paskelbė naujas sankcijas Baltarusijai, kurios apima ir Baltarusijos kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“ – nuo gruodžio šio gamintojo produkcija, dabar keliaujanti „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, nebebus pervežama per Lietuvą. Naujoje „Verslo požiūrio“ laidoje su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu kalbėta apie Lietuvos verslo, turinčio ekonominių santykių su agresyviai nusiteikusia kaimynine šalimi, padėtį bei ieškota atsakymų, kaip politinė krizė palies šalies verslo aplinką.
Krizė iš verslo ir ekonomikos pusės – ne vien neigiami dalykai
„Tikriausiai visi verslai, kurie vykdė veiklą Baltarusijoje suprato, kad tai yra padidintos rizikos rinka, kurioje nauda galbūt gali būti pakankamai didelė, bet ir rizikos yra pakankamai didelės. Na, ir tos prognozės arba baimės akivaizdžiai išsipildė. Mes matome, kad dabar tai yra akivaizdžiai priešiška valstybe, kuri prieš mus taiko tiesioginio spaudimo poveikio priemonės. Verslai tikriausiai patys supranta, kad tai yra jau prarasta Lietuvai rinka. Dabar klausimas – kaip tuos nuostolius minimizuoti. Nes, kaip ten dirbantys verslininkai supranta, kiekvieną dieną gali kažkas įvykti tokio, kas iš esmės padarytų įtaką jų verslui“, – apžvelgdamas situaciją Baltarusijoje kalbėjo A. Romanovskis.
Dėstydamas mintis apie kalio trąšų produkcijos pervežimo per Lietuvą nutraukimą laidos svečias sakė, kad trąšos sudarė reikšmingą krovinių dalį, tačiau dauguma prekių vis tik būdavo šalies vidaus vartojimo produktai. Jo manymu, sustojus prekių gabenimui „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, ims didėti konkurencija, įmonės turės persiorientuoti.
Visgi, pašnekovo teigimu, įmonės yra pakankamai modernios, kad galėtų vežti ir kitą produkciją. A. Romanovskis „Delfi TV“ žiūrovams priminė Rusijos atvejį: „Prisiminkite, kad mūsų maisto pramonė buvo stipriai investavusi, stipriai įžengusi koja į Rusijos rinkas. Teko keistis. Kada vyksta, pavadinkime, karas – ekonominis ar bet koks kitas – nukenčia visi. Ir paprasčiausiai reikia galvoti, kaip iš tos situacijos išeiti.“
Vieno iš importuojamų produktų iš Baltarusijos – biokuro – importas į Lietuvą per kelerius metus išaugo bene dvigubai. Tuo metu Lietuvos biokuro sektorius išgyveno sudėtingesnį laiką.
„Verslo požiūrio“ laidos vedėjai pasiteiravus, ar situacijai pasikeitus, sektoriaus atstovai galėtų sulaukti teigiamų pokyčių, Verslo konfederacijos prezidentas atsakė, jog jis šį pokytį mato kaip galimybė pereiti prie modernesnių energetinių šaltinių: „Biokuras šiuo metu jau nebesiskaito kaip atsinaujinantis šaltinis. Bendra Europos Sąjungos ir apskritai kovos su klimato kaita strategija biokurą jau palieka kaip tam tikrą praeities produktą – žaliajame kurse biokurui vietos nėra. Ir gal tai yra teigiamas dalykas, kad mes nusėsime nuo tos baltarusiškos biokuro adatos, pereisime prie savo atsinaujinančių šaltinių gavybos.“
Laidos metu buvo aptarti ir Minsko grasinimai atsisakyti Lietuvos ir kitų sankcijas įvedusių valstybių prekių Baltarusijos parduotuvių lentynose. A. Romanovskis sakė, kad kalbant apie maisto produktus, Baltarusija nėra ta šalis, kurios, kitaip nei Rusijos, rinkos praradimas Lietuvai būtų itin skausmingas dalykas.
„Kas iš tikrųjų nukentės? Nukentės, aišku, Baltarusijos vartotojai, nes jie paprasčiausiai negaus kokybiškesnių prekių, kurios būdavo iš Lietuvos“, – teigė pašnekovas.
Paklaustas, ar į Rusiją, Baltarusiją eksportuojančioms įmonėms nereikėjo anksčiau susimąstyti, kad gyvena grėsmės šešėlyje, laidos svečias atsakė: „Aš manau, kad verslininkai yra išmintingi, išmanūs ir investuodami į tas rinkas – ar tai buvo anksčiau į Rusijos rinką, ar tai yra į Baltarusijos rinką – jie suvokė, kokios yra rizikos, pasvėrė. Yra nemažai verslų, kurie pasitraukė iš tos rinkos, nes ten yra daugybė apribojimų, pavyzdžiui, tu neturėdavai galimybių išsimokėti pelno į Lietuvą – tu turėdavai operuoti ypatingomis sąlygomis, ne rinkos ekonomikos sąlygomis. Tai tas rizikas visi vertino ir, noriu tikėti, pakankamai užsidirbo, kurie buvo pasilikę. Bet ta pasekmė yra tokia, kad ko visi bijojo, tas ir atsitiko – režimas vis dėlto supūliavo.“
Rusija – Lietuvos koziris?
A. Romanovskio nuomone, santykyje su Baltarusija skausmingiausias yra tranzito klausimas – didžiausia žala būtų, jei Lietuvos vežėjai Baltarusija negalėtų naudoti kaip tranzitinės šalies. „Kita vertus, įvertinkime, kas stovi už Baltarusijos? Už Baltarusijos stovi Rusija. Ir čia niekam ne paslaptis, kad beveik visus klausimus jie tikriausiai derina. Rusija kartais yra net mūsų koziris – Karaliaučius yra tas kraštas, į kurį eina tranzitas per Lietuvą“, – sako jis bei priduria, kad reikia tikėtis, jog neprieisime iki to, kad Baltarusija visai nebeįleistų mūsų vežėjų. Tokiu atveju vienintelė išeitis – šalį aplenkti per Lenkiją arba Latviją, kas nebūtų techniškai paprasta.
Diskusijos dalyvis teigia, kad Baltarusijai Lietuva, be abejonės, yra ekonomiškai naudinga. „Kalio trąšos yra beveik pagrindinės jų eksporto pajamos. Tai reiškia, jie arba skolinasi iš Rusijos, arba eksportuoja kalio trąšas. Ir visi pareiškimas, kad staiga trąšas veš pro kažkur kitur yra tam tikras jų bandymas. Jiems iki šiol istoriškai Klaipėda buvo vidinis Baltarusijos uostas, tai jiems bus žiauriai skausmingas dalykas. Jeigu mums tai labai skausminga kelioms įmonėms, tai jiems tai yra labai skausminga visai šaliai“, – teigia A. Romanovskis.
Šiandien Baltarusijoje yra nemažai Lietuvos įmonių, kurios kaimyninėje šalyje įsteigė filialus bei išsiplėtė. Pasak „Delfi TV“ laidos svečio, prognozuoti, kokia ateitis laukia jų laukia, yra sudėtinga: „Lietuvoje mes sakome, kad vienas Dievas težino, o ten vienas Lukašenka težino.“ Pašnekovas įsitikinęs, kad įmonės Baltarusijoje patiria didelę psichologinę įtampą. Jos veikia tol, kol šalyje vyraujantis autoritarinis režimas mato jų veikimo naudą.
„Čia net sunku ką patarti. Ypatingai dabar mes tų įmonių niekaip negalime apginti“, – sako jis.
Ribų neturintys Kinijos veiksmai
Kinija dėl Lietuvos kuriamų santykių su Taivanu sureagavo itin aršiai. A. Romanovskis laidos metu aptarė ir Kinijos politikos padangėje vykstančių procesų grėsmes ieškodamas skirtumų bei panašumų su situacija Baltarusijoje: „Net sunku lyginti Kinijos ir Baltarusijos atvejus. Nors baltarusiai – mūsų kaimynai, bet Kinijos atveju galimybės mums taikyti kažkokias atsakomąsias priemones yra visiškai neribotos. Šitam santykyje, sakyčiau, pritrūko kūrybiškumo – mes turime tam tikras ideologines pozicijas, bet lig šiol esame ta valstybė, kuri net Konstitucijoje yra pasmerkusi komunistinius režimus, nors santykyje su Kinija mes išlaikydavome tokį protinga arba abipusiai pagarbų santykį.“
Pašnekovas mini, kad santykių su Kinija paaštrėjimas yra labai sudėtingas ir Lietuva dėl to gali itin skaudžiai nukentėti.
„Aš gal tik vienintelį skirtumą tarp Kinijos ir Baltarusijos paminėčiau – kad kinai, vis dėlto, yra pakankamai racionalūs žmonės – jeigu Baltarusijos vadovo režimo negalime prognozuoti, tai kinai yra racionalūs ir yra tam tikra galimybė, kad situacija nevyks nekontroliuojama“, – pastebi laidos „Verslo požiūris“ svečias.
Užbaigdamas pokalbį A. Romanovskis dalinosi, kokie, jo nuomone, yra didžiausi šio laikotarpio iššūkiai verslui. Pasako jo, plačiąja prasme užsienio politika šiuo metu nėra pagrindinis iššūkis. Verslui svarbiausias yra stabilumas valstybėje – svarbu, kad išoriniai faktoriai nejauktų valstybės vidaus procesų, neskaldytų visuomenės, nesupriešintų gyvenančiųjų.
„Mūsų himno žodžiai „Vienybė težydi“ verslui yra ypač svarbūs, nes verslas gali klestėti tiktai ramybės ir taikos sąlygomis“, – įsitikinęs Verslo konfederacijos prezidentas.
