Apie tai „Atsakingo požiūrio“ laidoje diskutavo Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris, INFOBALT direktorius Mindaugas Ubartas ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ministro patarėjas teigė, kad pakankamai skubiai tokį tinklą sugalvota kurti dėl poreikio, kuris gali atsirasti esant ekstremalioms situacijoms.
„Matome, kad dabartiniai valstybės turimi ryšio tinklai, kuriais naudojasi specialiosios tarnybos teikti paslaugoms ir užtikrinti veiklą, defragmentuoti. Jų yra apie 15 ir jie tarpusavyje nėra sujungti, operatyvios informacijos perdavimas komplikuotas“, – argumentavo jis, pridėdamas, kad dabartiniai tinklai veikia 2G technologija, kuri jau pasenusi.
Gali tekti statyti naujus bokštus arba kelti paslaugų kainą
Pasak D. Stravinsko, šiuo metu valstybiniais tinklais naudojasi apie 11 tūkst. vartotojų, tačiau jų būtų daugiau, jei būtų tiekiamas modernesnis ryšys.
„Tikrai vartotojų yra daugiau nei tik darbuotojų skaičius, nes tai įtraukia ir papildomus įrenginius, kuriuos darbuotojai galėtų turėti su savimi“, – diskusijoje kalbėjo ministro atstovas.
INFOBALT direktorius M. Ubartas savo ruožtu išreiškė susirūpinimą, kad skubiai valdžiai priimant sprendimus dėl valstybinio kritinio tinklo kūrimo lieka daug neaiškių klausimų. Vienas jų – bijoma, kad šiai funkcijai valstybė užsibrėžusi pasilikti per didelę dalį dažnių.
„Jei planai pasitvirtina, likusiems vartotojams, Lietuvos gyventojams lieka mažesnis resursas ir atitinkamai reikės arba tankinti bokštų statybas ir daugiau investuoti, arba, jei vartojimas didelis ir netelpa į tinklus, teks peržiūrėti kainodarą, kad mažintume vartojimą“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ar teisingi nuogąstavimai, kad naujuoju valstybiniu operatoriumi gali tapti Lietuvos radijo ir televizijos centras, jo vadovas R. Šeris teigė atsakyti negalintis, tačiau pripažino, kad teikia pasiūlymus dėl kritinio ryšio kūrimo ir konfiguracijos: „Bet čia dirbame kaip konsultantai, nes kūrėme 4G tinklą „Mezon“, kuris šiuo metu kaip tik parduodamas“.
Jis bandė atremti laidos dalyvių išsakytus argumentus, susijusius su valstybei paliekamais dažniais. „Yra standartizuota dažnio paskirstymo lentelė visoje Europoje, ir kiekvienoje šalyje tam tikri dažniai yra dedikuoti kritiniam ryšiui. Čia Lietuva jokio išskirtinumo neturėtų“.
Ar tikrai reikia 43 mln. eurų?
R. Šeris kartu pridėjo, kad šis tinklas būtų ne 11 tūkst. vartotojų, kurie juo naudotųsi, bet visų žmonių saugumui.
„Visai neseniai Vidaus reikalų ministerija tikrino, kaip savivaldybės pasirengusios ekstremalioms situacijoms, jei įvyktų Astravo nelaimė, bet nebuvo žiūrima, kaip sąveikaus tarnybos tarpusavyje naudojantis ryšiais, nes šiuo metu tai įmanoma tik paskambinus bendruoju pagalbos telefonu ir reikia fizinio žmogaus informacijos perdavimo“, – komentavo jis.
Savo ruožtu A. Romanovskis teigė, kad verslo bendruomenei visgi kyla klausimų dėl valdžios sprendimų, tačiau ne dėl kritinio tinklo buvimo, bet dėl to, kaip planuojama įgyvendinti šį projektą.
„Niekas nesiginčija, kad tarnyboms reikia šių funkcijų, bet mes kalbame apie tam tikrus klausimus. Dažniai yra visuomenės turtas, kaip žemė, ir to turto dalis dingo, kuri anksčiau aukciono būdu buvo valdoma privačių operatorių. Mes klausiame, ar reikia tokio lygio resurso valstybei, kokį nori ji pasilikti“, – retoriškai klausė laidos dalyvis.
Be to, pašnekovas įsitikinęs, kad numatyta 43 mln. eurų investicija padėtų sukurti tinklą, aptarnaujantį visus Lietuvos gyventojus, o ne tik specialiąsias tarnybas ekstremalių situacijų metu.
Susisiekimo ministro patarėjas D. Stravinskas patikino, kad šiuo projektu jokios kalbos apie valstybinį ryšio operatorių nėra ir jokios konkurencijos su privačiais operatoriais nebus. Kartu jis paminėjo Vyriausybės neseniai patvirtintą modelį, kurio metu kuriamas tinklas nebus vien valstybės žinioje. Jo teigimu, pasirinktas hibridinis modelis, kur valstybė kontroliuos tinklo branduolį ir išnaudos efektyviai savo resursus, o likusią dalį dėl ryšio padengimo galėtų užtikrinti privatūs operatoriai, kurie jau turi tam įrengtą infrastruktūrą.
Traukinys keturiems keleiviams
Vis dėlto A. Romanovskis pridėjo, kad verslo pusei trūksta pakankamos diskusijos su valdžios atstovais, kaip iš tiesų atrodys ir bus įgyvendintas valstybinio kritinio tinklo projektas. Pasak jo, paskutinė diskusija su interesų grupėmis buvo birželį, o nauji sprendimai priimami nediskutavus ir greitai paskutiniu metu.
Jam pritarė ir M. Ubartas, kuris teigė, jog diskusija su valdžios atstovais iš tiesų buvo, tačiau verslas siūlė modelį, kur valstybė pasistato savo stotį, o tada pasinaudoja privačių operatorių dažniais.
„O dabar buvo ištrauktas zuikis iš kepurės, kad bus statomas savas tinklas, rezervuotas dažnis, o į privačius operatorius kreipsimės tik tada, kai patys nepadengsime. Taip, valdžia siūlo hibridinį modelį, bet ne tokį, kokį mes siūlėme“, – teigė laidos dalyvis.
A. Romanovskis pridėjo, kad situacija dėl planuojamų investicijų yra neadekvati.
„Juk jei reikia keturiems gaisrininkus nuvežti iš Vilniaus į Kauną, neperkate viso traukinio ir vadovo“, – palyginimu pasidalijo jis.
„O jūs siūlote gaisrininkui važiuoti gaisro gesinti su „Citybee“ automobiliu ir gesinti laistytuvu“, – greitai į pastabą replikavo R. Šeris.
A. Romanovkis priminė, kad čia kalbama apie valstybės ir gyventojų pinigus ir privaloma užtikrinti, kad valstybės resursai būtų naudojami efektyviai ir kartu retoriškai paklausė, ar tikrai valstybei reikia tiek dažnio, kiek šiuo metu užsimojusi valstybė.
Susisiekimo ministro atstovas ramino sakydamas, kad visi šie klausimai bus sprendžiami ateinančiame projekto etape ir žadėjo, kad kaip tik dabar prasidės konsultacijos su Ryšių reguliavimo tarnyba, privačiais operatoriais, kad būtų surasta efektyviausias modelis valstybiniam kritiniam tinklui.
