Atsigavimui dar prireiks laiko
Kalbėdama apie turizmo sektoriaus atsigavimą po pandemijos, Nacionalinės turizmo asociacijos prezidentė Ž. Gavelienė sako, kad tam dar prireiks laiko, nes pastarieji dveji metai buvo suparalyžiavę kelionių pardavimus. Pasak jos, turizmo sektorius nuo COVID-19 nukentėjo labiausiai, todėl šiandien turi susidoroti su ne vienu iššūkiu.
„Pirmiausia, praradome didelę dalį darbuotojų, kurie buvo svarbiausias industrijos elementas. Taip pat buvo prarasti ryšiai, nes užsidarė ne tik tam tikri Lietuvos, bet ir užsienio paslaugų tiekėjai. Todėl reikia megzti naujus ryšius ir kontaktus bei tikrinti naujas kelionių kryptis.
Be to, klientų, kurie nekeliavo 2020–2021 m., srautas šiandien itin didelis. (...) Per pandemiją lietuviai sutaupė pinigų, todėl, kai tik galėjo, pradėjo įsigyti keliones 2022 m. vasarai. Keliones žmonės dabar perka ne po vieną, įsigyja ir vasaros, ir žiemos pasiūlymus. Iš keliautojų girdime, kad dėl to, jog neaišku, kas bus dėl infliacijos, jie nori užsitikrinti keliones į ateitį“, – sako pašnekovė.
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kaip kylanti infliacija veikia turizmo sektorių, Ž. Gavelienė pastebi, kad kainų augimas priklauso nuo konkrečių kelionių krypčių. Pasak jos, labiausiai pabrango lietuvių pamėgtos atostogų kryptys. „Galiu patvirtinti, kad kelionių kainos augo. Tikėtina, kad jos dar kažkiek augs ir ateityje. Todėl rekomenduočiau pirkti keliones dabar ir užsitikrinti geriausią galimą kainą“, – Delfi TV eteryje teigia pašnekovė.
Kelionių poreikis – ir vėl didžiulis
„Verslo požiūryje“ prakalbus apie Rusijos karo Ukrainoje poveikį turizmo sektoriui, Ž. Gavelienė sako, kad kaip ir visiems Lietuvos gyventojams, taip ir kelionių organizatoriams pirmosios trys savaitės nuo karo pradžios buvo kupinos pasimetimo. Tuo metu sustojo kelionių pirkimas, tačiau kelionių organizatoriai ėmėsi teikti pagalbą ukrainiečiams. Iš įvairių pasaulio kampelių jie padėjo ukrainiečiams pasiekti Lietuvą ir čia apsistoti arba grįžti į namus Ukrainoje. Pasak pašnekovės, dabar kelionių poreikis ir vėl išaugo.
Tuo tarpu svarstydama apie karo Ukrainoje įtaką turizmui Lietuvoje, pašnekovė sako, kad kaip ir pastaruosius dvejus metus, taip ir šiemet kelionių organizatoriai, viešbučiai, gidai ir visi nuo užsienio turistų priklausomi paslaugų tiekėjai pajaus pajamų sumažėjimą.
„Tai yra ne tik karo poveikis, bet ir vidinė mūsų problema, nes netinkamai iškomunikavome, kad Lietuvoje yra saugu. Padarėme gerą darbą padėdami Ukrainai. Lietuvos vardą dėl to dabar turbūt žino visas pasaulis. Tačiau reikia pasukti rakursą ir sakyti, kad Lietuva yra ne tik empatiška, didvyriška, bet ir svetinga šalis, kurioje saugu ir galima keliauti“, – Delfi TV dėsto Nacionalinės turizmo asociacijos prezidentė.
Pandemijos – kaip nebūta
Antrojoje laidos „Verslo požiūris“ dalyje viešėjęs „Novaturo“ generalinis direktorius V. Rakovski sako, kad dėl pandemijos ir karo Ukrainoje išaugęs neapibrėžtumas labiausiai pakeitė keliautojų elgseną. Jei iki pandemijos vidutinis laikotarpis tarp apsisprendimo keliauti ir kelionės buvo apie 4 mėn., tai dabar jis sutrumpėjo dvigubai.
Tuo metu žurnalistas ir keliautojas O. Gasanovas teigia, kad lyginant su 2019 m., šiandien oro uostuose pokyčių beveik nebeliko. „Pernai ir užpernai skirtumai buvo didžiuliai. Pirmas įspūdis būdavo, kad visi skrisdami dėvi kaukes, stovi ilgose patikrų eilėse, turi turėti COVID-19 testus. Šiandien viso to nebeliko. Dabar oro uostose eilės yra dėl to, kad žmonės grįžta keliauti, kaip ir anksčiau. Pandemijos tarsi nebūta. Atrodo, kad žmonių tiek pat ar net daugiau.“
Jam pritaria ir V. Rakovski, kalbantis apie didelį kelionių pardavimų šuolį. Jo teigimu, šių metų pradžioje kelionių pardavimų pajamos netgi šiek tiek didesnės nei 2019 m., kai turizmo sektorius buvo pasiekęs aukščiausią savo piką.
Auga kelionių kainos
Visgi „Novaturo“ generalinis direktorius sako, kad infliacija neaplenkia ir turizmo sektoriaus. Jei iki karo Ukrainoje pradžios septynių dienų kelionė vidutiniškai kainavo 600–700 eurų, tai šiandien kaina pakilo iki 750–800 eurų.
„Labiausiai kelionių pabrangimą lemia kuras. Visi matome, kas vyksta gatvėse, o aviacinis kuras brango dar labiau. (...) Aviacinio kuro kaina nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio pabrango dvigubai. Dėl apribojimų oro erdvėje pailgėjo ir skrydžių atstumai, todėl sudeginama daugiau kuro“, – kalba Delfi TV laidos svečias.
Kalbėdamas apie kelionių kainas, O. Gasanovas taip pat sako, kad dabar galimybių įsigyti itin pigius skrydžių bilietus yra mažiau. Be to, „Verslo požiūryje“ jis pastebi ir mažėjančius Lietuvos ir užsienio šalių kainų skirtumus. „Galime pasidžiaugti, kad gyvename geriau, nes kitur nebesijaučiame ubagais. Tiesa, dabar kai kurie dalykai netgi brangesni pas mus.“
Žurnalistas džiaugiasi, kad pasibaigus pandemijai viešbučiai nebeprisidengia COVID-19 ir vėl teikia visas paslaugas. Visgi jis sako nematantis pagrindo, kad viešbučių kainos ateityje mažėtų. Jo teigimu, jei viešbučių užimtumas siekia 90 proc., nuolaidų jiems daryti neverta.
Kas keliautojų laukia ateityje?
„Verslo požiūrio“ vedėjai paklausus, ar turizmo sektorius taip pat ruošiasi galimai ekonomikos stagnacijai, V. Rakovski sako, kad rizikos versle visuomet egzistuoja. Tačiau, pasak jo, reikia įvertinti ir tai, kad, ekonomistų teigimu, per pandemiją lietuviai sutaupė net 5 mlrd. eurų. Be to, sparčiai kyla ir vidutinis darbo užmokestis. Tad nepriklausomai nuo neigiamo infliacijos poveikio, galima daryti prielaidą, kad dalį šių pinigų gyventojai išleis kelionėms.
Tuo tarpu komentuodamas pasirodžiusią informaciją, kad norėdami sutaupyti, kelionių organizatoriai ruošiasi nutraukti bendradarbiavimą su kelionių agentūromis, V. Rakovski tikina, kad „Novaturas“ tokių planų neturi. Pašnekovas teigia, kad skirtingiems klientams yra patrauklūs skirtingi paslaugų įsigijimo kanalai. Todėl ir toliau planuoja sudaryti galimybes keliones pirkti tiek su agento pagalba, tiek internetu.
Delfi TV eteryje O. Gasanovas taip pat sako, kad keliaudamas sutinka daug žmonių, kurie itin pasitiki kelionių agentų nuomone. O svarstydamas, kaip ateityje dėl brangstančių kainų keisis keliavimo įpročiai, žurnalistas pastebi, kad kelionės niekada nebuvo pirminės būtinybės prekė. Tačiau, pasak jo, ignoruoti savo poreikių taip pat negalima.
„Šveicarų psichologai sako, kad žmonės privalo leisti pinigus tam, kas jiems teikia malonumą. Jei leisime pinigus tik būtiniems dalykams, tada psichologiškai palūšime ir būsime depresyvūs. (...) Visą laiką sakau, kad jei trūksta pinigų – eik ir susirask dabar, pradėk savo versliuką. Tie, kurie skundžiasi, kad neturi pinigų, mano nuomone, yra tinginiai. Aš dirbu penkis darbus tam, kad pinigų man niekada netrūktų“, – „Verslo požiūryje“ teigia O. Gasanovas.
