Naujoji lengvata įsigaliojo jau nuo šių metų sausio, tačiau taikoma bus tik tiems, kurie skirs ne mažiau nei 20 mln., o Vilniaus mieste – ne mažiau nei 30 mln. eurų investicijų.
Lengvatai gauti tik investuoti nepakaks
Pasak „Lewben Group“ verslo mokesčių paslaugų vadovės Sandros Pavlovos, sąlygų yra ir daugiau – ne visi stambieji investuotojai gaus lengvatą.
„Esminė sąlyga, kad verslas galėtų šia lengvata pasinaudoti, tai yra stambių projektų sutartis, kuri turėtų būti sudaryta su vyriausybės nustatyta institucija.
Taip pat, bus vertinamas pats projektas, atsižvelgiama ne tik į pradinį sukuriamų darbo vietų skaičių, bet ir tai, ar ateityje jų bus daugiau, kokios specializacijos darbuotojai bus pritraukti – aukštų kvalifikacijų ar ne, taip pat, kokį atlyginimą ketinama mokėti. Vien tai, kad investuojame, neduoda žalios šviesos lengvatai gauti“, – aiškino S. Pavlova.
Lietuvos investuotojai nori vienodų sąlygų
„Vakarų medienos grupės“ įkūrėjas ir vadovas, investuotojas Sigitas Paulauskas tikina, kad nors investicijų dydžiu imasi tokių pat didelių projektų kaip ir užsienio investuotojai, tinkamos paramos ir lengvatų – nesulaukia.
„Ydinga skirstyti investuotojus į užsienio ir vietos. Naujoji vyriausybė turėtų visus surikiuoti į vieną langelį. Pavyzdžiui, mūsų projektas Naujoje Akmenėje per 25 metus turėtų sukurti tūkstantį darbo vietų, o projekto apimtys sieks 450 mln. eurų. Tačiau sąlygų tokių, kaip turės užsienio investuotojai, nėra“, – piktinasi verslininkas.
Anot jo, ateityje turėtų būti sukurta geresnė administracijos sistema, kai sugalvojus investicijų planą, jį būtų galima pateikti vienai institucijai, o ji perduotų jį kitoms valstybinėms institucijoms.
Viceministrė Jovita Neliupšienė patikino, kad naujasis įstatymas ir lengvata neskirsto investuotojų į Lietuvos ir užsienio, tačiau yra nustatytos tam tikros veiklos sritys, kuriose verslas turi būti vystomas.
„Lengvata taikoma apdirbamosios gamybos, duomenų apdorojimo ir interneto serverių paslaugas teikiančioms įmonėms. Dėmesys šiuo atveju pasidalins po lygiai, jei tik bus interesas plėtoti didelius projektus“, – tikina J. Neliupšienė.
Investuotojams trūksta aiškaus plano
Anot „Vakarų medienos grupės“ vadovo, trūksta bent dešimtmečio plano, kaip veiks Lietuvos investuotojai ir kam bus teikiami prioritetai.
„Labai svarbu kalbėti apie tai, kaip konkurencingai didinsime eksportą ir kokiose srityse tai darysime. Yra ir labai nišinės sritys, bet yra ir tradicinės, sėkmingos šakos, tokios kaip žemės ūkis, technologijos, baldų ir medienos perdirbimo sektorius, kurios sėkmingai veikia ir turi potencialo didinti eksportą“, – teigė S. Paulauskas.
Pasak viceministrės, investicijų projektams ieškomos patikimos šalys, o sektoriai renkami pagal rinkoje vyraujančią situaciją.
„Prioritetas būtų Vokietija, JAV, Švedija, kitos Šiaurės šalys. Norime investuoti ten, kur yra patikimos šalys. Kalbant apie sektorius – tai inžinerija, verslo paslaugos, informacinės technologijos, finansinės technologijos ir gyvybės mokslai“, – tvirtino politikė.
Anot jos, bet kuris verslas, kuris ruošiasi investuoti Lietuvoje, yra laukiamas.
„Kai kalbame apie minėtąją lengvatą, tai ji tikrai galioja tik stambiesiems verslams, nes tokiems projektams reikia ir infrastruktūros, ir tinkamos vietos.
Lietuvoje yra septynios laisvosios ekonomikos zonos, kuriose yra sklypų ir mažesnių teritorijų su jau išvystyta infrastruktūra, kur mažesnės ir vidutinės įmonės gauna mokestines lengvatas ir gali tikėtis finansinės paskatos“, – tikino viceministrė J. Neliupšienė.
