Apie tai „Atsakingo požiūrio“ diskusijoje kalbėjo agentūrų „INK agency“ ir „bigNow“ vadovas Kęstutis Gečas ir „Vilniaus paukštyno“ bei „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.
Įtakos turi praeitis
Agentūrų „INK agency“ ir „bigNow“ vadovas K. Gečas sako, kad lietuviško verslo vystymosi istorija dar pakankamai trumpa, o tai lemia mažesnius resursus, prastesnę patirtį ir menkesnį išsivystymą. Dėl šios priežasties užsienio įmonės Lietuvoje sutinkamos itin palankiai, o lietuviški verslai nesulaukia tiek visuomenės palankumo ir liaupsinami kur kas rečiau.
„Vakarietiški verslai turi dešimtmečių ar šimtmečių istoriją ir šimtmečiais kauptus resursus. O lietuviškas verslas prasidėjo Gariūnuose, automobiliuose, namuose, komercinėse parduotuvėse. Šie verslai turėjo užsidirbti daug pinigų. Tad natūralu, kad jie buvo piktesni ir mažiau dėmesio kreipė į žmones ir ilgalaikę perspektyvą“, – sako jis.
Pelno siekis lėmė, kad vietinis verslas nebuvo suinteresuotas ugdyti socialinę atsakomybę ir mąstyti ne tik apie tai, kaip uždirbti pinigus. To dėka nebuvo auginama teigiama reputacija, o visuomenės požiūris į šiuos verslus buvo niūrus. Štai vakarietiškas verslas, pasak K. Gečo, atsižvelgia į tai, kokioje visuomenėje vystosi, koks jo kaip organizacijos santykis su visuomene ar darbuotoju, todėl jis itin laukiamas ir šiltai priimamas.
„Senas lietuviškas verslas prasidėjo nuo žmonių, kurie buvo dėstytojai, vairuotojai, paprasti darbininkai ir, ko gero, neturėjo jokio suvokimo ar vadybos išsilavinimo. Tačiau jie labai gerai išmanė komerciją ir kaip uždirbti pinigus ar pagaminti daiktą. Užsienietiškas verslas galvoja ne tik apie komerciją, pardavimus ir gamybą. Jam svarbu ir tai, kaip jis atrodo visuomenės akyse“, – teigia jis.
Įvykęs ryškus pokytis
Štai „Vilniaus paukštyno“ bei „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius D. Gudačiauskas įsitikinęs, kad lietuviai turėtų nustoti liaupsinti tik užsienietišką verslą ir įvykdyti pokytį visos visuomenės mastu. Pasak jo, mes kartais pervertiname užsienio kapitalo įmones ir per daug vilčių dedame į lūkesčius užsienio verslui, užuot deramai įvertinę mūsiškius verslininkus ir jų įmones.
„Mano nuomone, reikėtų padaryti lūžį Lietuvoje. Vietinis verslas jau yra pakankamai išsivystęs, patapęs tarptautiniu ir kitose šalyse labai laukiamas su savo investicijomis ir produktais. Mums verta kalbėti apie tai, kodėl svarbu jį gerbti“, – sako jis.
Pasak D. Gudačiausko, lietuviškas verslas labai daug pasistūmėjęs – investuoja į socialinę atsakomybę, atsižvelgia į bendruomenės, visuomenės ir silpnesnio poreikius.
Jis įsitikinęs, kad galima pastebėti svarbų pokytį ne tik versluose, bet ir verslininkų asmenybių transformaciją. Be to, kai kuriais atvejais Lietuvos verslas pranašesnis už užsienietišką.
„Mes dažnai kalbame tik apie didelius prekės ženklus, tačiau į Lietuvą ateina ir labai mažų ženklų, o ten yra visko – ne visas verslas yra toks skaidrus ir atsakingas, kaip mes įpratę kalbėti apie tuos didžiuosius prekinius ženklus. Lietuviai su jais konkuruoja sėkmingai“, – pastebi jis.
Užsienio žaidėjas – pokyčių generatorius
K. Gečas taip pat įsitikinęs, kad lietuviškos įmonės sparčiai vejasi vakarietiškus standartus. O tam įtakos turėjo užsienietiško verslo atnešta patirtis, etikos ir veiklos standartai, kurių dabar turi paisyti ir Lietuvos verslas.
Be etikos standartų, užsienio įmonės Lietuvoje atsinešė ir didesnius atlyginimus, o lietuviškos bendrovės privalėjo lygiuotis. Tai pagerino Lietuvos konkurencinę aplinką.
„Įvyko taip, kad lietuviškas verslas privalėjo kelti paslaugų kainas, aktyvinti procesus, surasti naujų pirkėjų arba kurti aukštesnės kategorijos produktus, kurie garantuotų didesnę pelno maržą. Priešingu atveju, vidurkio prasme mes būtume turėję mažesnius atlyginimus. Verslininkams buvo sunku, tačiau visa industrija ūgtelėjo“, – pastebi K. Gečas.
Be to, jis sako, kad ryškus pokytis buvo pastebimas ir COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kuomet pasirodė pakitęs lietuviško kapitalo verslų požiūris apie tai, koks turėtų būti šiuolaikinis verslas.
„Per visą pandemiją didžioji dalis Lietuvos verslų, neatskiriant lietuviško ar užsienio kapitalo, elgėsi labai brandžiai, išskyrus vieną, kitą atvejį, kai buvo siekiama tiekėjų sąskaita pasilengvinti sau verslą. Tačiau, iš principo verslas pakankamai solidžiai atrodė. Jeigu mes būtume pandemiją turėję 1995-2000-aisiais, viskas būtų atrodę kitaip“, – teigiamai apie verslo aplinką atsiliepia K. Gečas.
Tačiau, jis pastebi, kad lietuviškos įmonės dabar turi prisitaikyti ir prie vakarietiškos kultūros – nusivilkti sportinę aprangą, kuri kažkada pravertė verslo pradžioje Gariūnuose, ir užsivilkti fraką, kurio reikalauja užsienio rinka.
„Užsienietis atneša frako technologiją – supratimą, kad reikia investuoti į socialumą. Lietuviškas verslas dar tik mokosi – iš komersanto tampa aukštuomenės nariu. Užsienietiškas verslas, darydamas spaudimą, paspartina lietuviškojo vystymąsi kultūrine prasme – skatina bendravimą su bendruomene ir darbuotojais. O verslo darymo prasme lietuviškas ir užsienietiškas verslas jau pakankamai gerai konkuruoja“, – sako K. Gečas.
Jo teigimu, Lietuvos verslininko praeitis yra jo istorijos etapas, tačiau jis privalo suvokti, kad prasidėjus konkurencijai su užsienio verslu, jis privalo atsižvelgti į pakitusią verslo aplinkos kultūrą ir elgseną. Investavimas į išvaizdą ir reputaciją – svarbus sėkmės garantas.
„Lietuviškas verslas po truputį vejasi ir prisitaiko, tačiau dalis verslininkų tai supranta kaip papildomą išlaidą. Deja, jeigu nori, kad tave gerbtų, turi atrodyti kaip jie“, – pastebi K. Gečas.
