Šį naują darbo modelį savo praktikoje jau išbandė ir „Vilniaus šilumos tinklai“, kurių pozityvi patirtis rodo, kad tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir padidina darbuotojų motyvaciją. „Delfi TV“ laidoje „Verslo požiūris“ „Vilniaus šilumos tinklų“ Žmonių ir kultūros komandos vadovė Dalia Vitkuvienė plačiau papasakojo apie įmonės darbą, darbuotojų nuotaikas bei pasidalijo patarimais kitiems, kurie apie šį naują darbo modelį dar tik svarsto.
Paskatino ir pandemija
„Vilniaus šilumos tinklų“ Žmonių ir kultūros komandos vadovė D. Vitkuvienė sako, kad sprendimas pradėti dirbti keturias dienas per savaitę buvo priimtas ir sumanytas vadovų komandos. Tačiau iki pradedant taikyti naująjį darbo modelį buvo analizuojama informacija bei sumanytas pirminis startas su 13 komandų.
„Buvo stebimi tam tikri rodikliai. Vienas iš pagrindinių motyvuojančių elementų buvo tai, kad tuos pačius darbus galima padaryti daug greičiau, patogiau ir per mažesnį laiko tarpą. Pandemija taip pat davė didelį pokytį ir mūsų organizacijai, ir visoms organizacijoms. Daug dalykų, kurie atrodė neįmanomi dešimtmečiais, tapo įmanomi per dieną, savaitę ar mėnesį. Vienas geriausių pavyzdžių yra nuotolinis darbas, kuris suteikė naujų gebėjimų ir įgūdžių bei prisidėjo prie keturių darbo dienų savaitėje organizavimo“, – laidoje „Verslo požiūris“ pasakojo specialistė.
Anot jos, didele motyvacija tapo ir nuotolinio darbo metu išmoktas gebėjimas daug darbų daryti greičiau. Pradėjus taikyti keturių darbo dienų savaitės modelį, „Vilniaus Šilumos tinklų“ komanda peržiūrėjo, kaip organizuojami susirinkimai, tobulinami darbuotojų įgūdžiai dirbant efektyviau.
Šiuo metu organizacija dirba nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o penktadienį skyrė kaip budėjimo dieną ir iškilus būtinybei darbuotojai turi būti pasiekiami bei padaryti tai, kas iškyla ir yra neatidėliotina ar prireikus baigti savo darbus.
Abejonių netrūko
„Delfi TV“ eteryje D. Vitkuvienė pasakojo, kad buvo abejojančių, ar tikrai pavyks viską įgyvendinti. Tačiau, anot jos, padėjo šia idėja tikintys kolegos bei tai, kad prieš įgyvendinant projektą buvo aiškiai aptarta, kokie rezultatai jo eigoje bus matuojami.
„Viso projekto eigoje klausėme darbuotojų nuomonės, kaip jie jaučiasi. Buvo abejojančių, tačiau svarbu, kad viso projekto eigoje buvo užtikrinta komunikacija <...>.
Realu (turėti keturių darbo dienų savaitę) darbuotojams, kurie dirba administracinį ir techninį darbą bei tiems darbuotojams, kurių darbas nėra susijęs su veiklos tęstinumu ir jie neturi būti pasiekiami klientams visas septynias dienas per savaitę. Tačiau apie tai, kaip šie žmonės galėtų būti paskatinti, buvo pagalvota iš pat pradžių. Šiems darbuotojams buvo įvestas papildomas priedas prie atlyginimo. Įmonėje buvo nuspręsta, kad turime išlaikyti tą patį efektyvumą “, – sakė 580 darbuotojų turinčių „Vilniaus šilumos tinklų“ Žmonių ir kultūros komandos vadovė.
D. Vitkuvienė sakė, jog įmonei įvedant šį naują darbo modelį neteko ne tik daugiau investuoti, priimti naujų darbuotojus ar įgyvendinti papildomus pokyčius, tačiau galiausiai ir patys darbuotojai pradėjo siūlyti laiką ir lėšas taupančias idėjas. Jau per pirmuosius metus šių pasiūlymų dėka buvo sutaupyta apie 10 tūkst. darbo valandų. „Buvo paskaičiuota ir kiek viso buvo sutaupyta lėšų. Dėl darbuotojų patobulinimų sutaupėme ir apie 100 tūkst. eurų per metus“, – pridūrė laidos „Verslo požiūris“ dalyvė.
Ar tai gali tapti ateities darbo modeliu?
D. Vitkuvienė yra įsitikinusi, kad šis darbo modelis yra pasiteisinęs ir ateityje galėtų tapti netgi norma daugelyje organizacijų. „Matome, kad per tris laisvas dienas žmonės geriau ir pailsi. Jei iš pradžių 58 proc. darbuotojų teigė, kad sumažėjo ir streso lygis, paskutinės apklausos duomenys rodo, kad taip teigia jau 70 proc. darbuotojų“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, emocinė darbuotojų sveikata yra svarbus rodiklis kiekvienai organizacijai, nes blogai besijaučiant išauga klaidų tikimybė, vėluoja darbai, atsiranda nesusikalbėjimas ir kt. Kitiems, kurie dar tik svarsto savo įmonėse įdiegti tokį darbo modelį, D. Vitkuvienė pataria iš pradžių įvertinti organizacijos specifiką ir pasvarstyti, kaip ir kuriose srityse būtų galima startuoti su tokiu darbo modeliu bei į patį procesą įtraukti darbuotojus, kurie darbdaviui suteiks nemažai naudingų atsakymų.
