Laidoje kalbėta apie tai, ko verslininkams galima tikėtis per artimiausius metus ir kokie planuojami pokyčiai bei mokestiniai sprendimai jų darbą palies jau dabar.
Prakalbus, kaip būtų galima surinkti daugiau lėšų į biudžetą, investuotojas stebėjosi, jog dar prieš metus Finansų ministerijoje buvo patvirtintas paramos planas, kuriame buvo numatyti 5 mlrd. eurų. „Iš šių pinigų, kaip žinome, vienas milijardas yra panaudotas. Įvairūs ekonomistai ir ekspertai rekomendavo kuo greičiau skirti paramą verslui, kad jis išgyventų, išsilaikytų. Tos sumos galėtų būti ir didesnės.
Mūsų argumentacija buvo tokia, kad geriau palaikyti didesnę paramą įmonėms ir išsaugoti darbo vietas, nei įmonėms užsidarius mokėti išmokas darbuotojams ir nesurinkti mokesčių. Dabar kalbame apie lengvatų naikinimą, bet šiuo metu ne apie tai reikėtų kalbėti. Esame pasitvirtinę tą paketą ir turėtume leisti pinigus“, – kalbėjo A. Variakojis.
Laidos svečias taip pat pastebėjo, kad kalbant apie infliaciją, reikėtų kalbėti ir apie įvairių turto klasių brangimą. Visame pasaulyje šiuo metu brangsta nekilnojamasis turtas. Tuo tarpu žaliavos jau brangsta 50 proc. Maisto produktai – 25 proc. Investuotojo įsitikinimu, šiam infliacijos iššūkiui būtų galima pasiruošti.
„Negalima kalbėti, kad verslas gyvena gerai, nes niekas garsiai nesiskundžia ir neverkia, bet aš bijau, kad pas mus jau tokia atskirtis pasidarė, kad valstybe ir valdžia nebepasitiki žmonės ir jau tie protestai nieko nereiškia.
Kalbame apie indėlius banke. Tai taip pat gali būti kaip rodiklis, kad indėliai pajudės kai tik atsiras, kur jie gali judėti. Daugybė žmonių neturi pinigų. Mes kalbame apie vidurkius. Žmonės dar pirmojo karantino metu ramiau išgyveno iš savo santaupų, bet santaupos turi ribas“, – atvirai kalbėjo laidos svečias.
Delfi TV vedėjai pasiteiravus, ar daugiausiai apmokestinti reikėtų daugiausiai uždirbančius ar daugiausiai turto turinčius gyventojus, A. Variakojis pabrėžė, kad ir čia reikėtų žiūrėti plačiau. Nemažai verslininkų, kurie verslus vykdo Lietuvoje, mokesčius moka kitose valstybėse.
„Ar mes sumažiname visuomenės atskirtį, kai Nerijus Numa mokesčius dabar moka Londone ar du trečdaliai stambių įmonių yra registruotos Olandijoje, Estijoje ir kitose šalyse? Kalbant apie tai, ar mokesčiai yra teisingi, reikia žiūrėti logiškai.
Galime pažiūrėti, kas vyksta Švedijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apmokestiname stambų verslą didesnėmis sumomis ir viskas. Kyla klausimas, ar tas verslas neišsikels iš čia? Taip atbaidome investicijas į Lietuvą ir išvarome savo kapitalą“, – įsitikinęs A. Variakojis.
Jis pastebėjo, kad reikėtų labai atsargiai žiūrėti į mokesčių verslui didinimą Lietuvoje. Kur kas svarbiau palengvinti mokestinę naštą verslui ir taip pritraukti daugiau investicijų, o sunkumus patiriančioms įmonėms atidėti mokesčius. „Paskolų bankuose taip pat sumažėjo, bet įmonės bijo investuoti, nežino, kas bus, kas vyks“, – pridūrė pašnekovas.
