Pradėjo nuo tauriųjų metalų
Dar 1999 m. įkurta įmonė „EMP Recycling“ savo kelią pradėjo nuo tauriųjų metalų perdirbimo. „Tuo laiku rinkoje buvo daug sovietinės elektronikos. Įmonės įkūrėjas mokėsi Vilniaus universiteto Chemijos fakultete ir laboratorinių darbų metu išmoko iš elektronikos detalių išlydyti auksą. Tai ir tapo pirmąja verslo idėja, nes auksas yra brangus metalas ir jo yra elektronikoje.
2006 m. įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri reglamentuoja tai, kad gamintojai ir importuotojai, kurie į rinką išleidžia naujus gaminius, privalo ir finansuoti jų atliekų surinkimą bei perdirbimą“, – kalbėjo direktorius D. Valeika bei pridūrė, kad įmonė šiuo metu ne tik perdirba atliekas, ruošia antrines žaliavas, tačiau ir parduoda jas lydymo gamykloms naujų produktų gamybai.
D. Valeikos atstovaujama įmonė dirba su privačiais klientais ir įmonėmis, tad laidoje „Verslo požiūris“ prakalbus apie perdirbimo sistemos patogumus, specialistas pastebėjo, kad šiandien ji yra pakankamai patogi, o iš vartotojo tereikia noro ja pasinaudoti.
Daugėja sąmoningumo
„Delfi TV“ laidos vedėjai pasiteiravus, kaip keičiasi visuomenės supratimas apie elektronikos perdirbimą, svečias pastebėjo, kad vis daugiau žmonių domisi ir supranta, kaip yra perdirbamos jų elektronikos atliekos bei kokios antrinės žaliavos yra išgaunamos.
„Sąmoningumas per daugiau nei 20 metų tikrai pasikeitė. Anksčiau kalbėjome tik apie ekologiją ir tai, kad negalima išmesti į aplinką elektronikos atliekų. Tuo tarpu dabar kalbame apie tai, kaip perdirbdami elektroniką išgauname antrines žaliavas ir jas paleidžiame toliau į gamybą. Iš jų gaminami nauji produktai ir taip saugome gamtos resursus“, – sakė vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų perdirbimo įrangą turinčios „EMP Recycling“ generalinis direktorius.
Žinoma, kalbant apie perdirbimą neįmanoma pamiršti ir pavojingų medžiagų, kurių galima rasti bene kiekviename elektronikos įrenginyje. Pasak D. Valeikos, perdirbimo metu svarbu išrūšiuoti ir atskirtas antrines žaliavas. Kai kurios žaliavos atrenkamos jo įmonėje, o kai kurias jų tenka siųsti partneriams, kur tokios žaliavos sėkmingai perdirbamos.
Neperdirbamų atliekų, pasak pašnekovo, nėra. Net ir pavojingos atliekos yra sutvarkomos ir iš jų išgaunama energija. Lietuvoje veikia bei yra privalomas ir perdirbimo standartas, kuris daugelyje Europos šalių yra tik rekomenduojamas. Tai griežtai reglamentuoja visą atliekų surinkimą ir perdirbimą. Šiuos procesus griežtai prižiūri atsakingi auditoriai.
Sutvarko net ir pavojingas atliekas
Anot D. Valeikos, nors šiais moderniais laikais milijonai inžinierių kuria naujus ir vartotojų poreikius atitinkančius prietaisus, nėra universiteto, kuriame būtų rengiami perdirbimo specialistai.
„Mes sekame iš paskos. Kai sukuriamas naujas prietaisas, galvojame, kaip jį demontuoti ir paversti į antrines žaliavas išrūšiuojant bei paleidžiant naujų produktų gamybai. Pavyzdžiui, atsiradus vienkartinėms elektroninėms cigaretėms žmonės džiaugėsi, bet niekas negalvojo apie perdirbimą. Iš jų išimti ličio jonų bateriją mechaniškai negalima, nes ją pažeidus baterija reaguoja su deguonimi ir užsidega. Toks perdirbimas šiandien yra visų galvos skausmas.
Konsultuojamės su kolegomis, bet kol kas nėra efektyvesnio būdo nei tik rankomis perdirbti šį smulkų prietaisą. Tai yra labai brangu ir neefektyvu. Analogiška situacija ir su mobiliuoju telefonu. Vyresnioji karta tikrai prisimena senuosius telefonus, kuriems nuėmus dangtelį buvo galima išimti bateriją ir atskirai perdirbti. Dabar išmanieji telefonai yra suklijuoti. Baterijos paprastuoju būdu negalime išimti. Toks perdirbimas yra daug sudėtingesnis“, – savo mintimis dalijosi specialistas bei kartu pripažino, kad būtent tokios sudėtingos užduotys jo darbą ir paverčia itin nenuobodžiu.
