Kol kas neišleidome nei cento

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus pastebėjo, kad užsienio valstybių vyriausybės, bandydamos stabdyti krizę, didelį dėmesį skyrė trims etapams: ekonomikos smukimo sustabdymui, verslų gaivinimui, ekonomikos skatinimui. Tačiau, jo nuomone, Lietuvoje situacija skiriasi.

„Mes diskusijų neturėjome beveik jokių – buvo priimtos labai greitos priemonės, kurias Vyriausybė paskelbė jau kitą dieną po karantino įvedimo. Tačiau per tą laiką pasaulio ekonomistų prognozės, kaip toliau vystysis krizė, labai suprastėjo. Žmonės pradėjo nerimauti – paaiškėjo, kad Lietuvos numatytos skatinimo priemonės, nors, iš esmės, teisingos ir panašios į tai, ką daro pasaulis, yra nepaprastai mažos, be to, vangiai vykdomos“, – sakė M. Katkus.

Pašnekovo teigimu, šiandien valdžia privalo stabdyti verslų žlugimą, kad būtų išsaugota kuo daugiau darbo vietų.

„Kuo daugiau darbo vietų organizacijoms pavyks išsaugoti, tuo greičiau mes galėsime atsistatyti ir kalbėti apie kitus dalykus. Finansų ministerija, kalbėdama apie krizę, labai dažnai mini V formos kritimą. Iš tiesų, pradžioje buvo kalbama, kad per karantiną užsidarysime, po jo sugrįšime ir viskas bus taip, kaip buvo iki pandemijos. Tačiau per mėnesį ekspertams išaiškėjo, kad ši krizė – tikrai ne V formos.

Mykolas Katkus

Krizė įtraukia vis daugiau ekonomikos sričių, pati ekonomika negali veikti, kol karantinas nėra pasibaigęs. Dėl to visos šalys daro beprecedenčius veiksmus – net Vokietija, kuri turėjo labai griežtą fiskalinę politiką, šiandien skolinasi, leidžia pinigus – daro viską, kad ekonomika atsigautų. Kitos užsienio šalys taip pat daro didžiulius pinigų įliejimus į ekonomiką. Tuo tarpu, net Lietuvos paskelbtas paketas yra nedidelis. Dar blogiau – praėjus mėnesiui, mes iš to paketo nesame išleidę nei vieno cento“, – apie problemą kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.

Kad Vyriausybės veiksmai – vangūs, pritarė ir Simonas Gustainis, sakydamas, kad turime paskubėti.

„Priemonės, kurios yra paskelbtos, su jomis susieti skaičiai, planuojamas finansavimas – aiškiai rodo mūsų ambicijos lygį. Net jei susumuotume visų verslo likvidumui skirtų priemonių apimtį, gautume 100 milijoną eurų – tuo tarpu, tikras poreikis yra 10–20 kartų didesnis. Staigus likvidumo patekimas į rinką yra nauja užduotis, tad natūralu, kad jai įgyvendinti institucijos turi skirti kažkiek laiko. Tačiau tam buvo išeikvota per daug laiko – gal buvo per daug galvojama apie priemonių sudėtingumą, tikslumą, per mažai – apie patį jų paleidimą. Jau paleistos priemonės atrodo adekvačios, tačiau, manau, kad jos yra per daug smulkmeniškai sukurtos ir turėjo būti greičiau paleistos į rinką“, – aiškino jis.


Vyksta ne viena krizė

Tuo tarpu, ekonomistas Paulius Kunčinas pateikė įdomių įžvalgų – pasak jo, ši krizė neturi precedento ir yra tarsi stichinė nelaimė. Būtent dėl to į ją reikia reaguoti reikia kitaip, nei į įprastą finansų ar bankų krizę.

„Kai reaguojame į vieno sektoriaus krizę, turime laiko pagalvoti, galime izoliuoti būtent tą sektorių, nuspręsti, kaip pasidalinti riziką. Tačiau šiandien vyksta ne viena krizė – aš skaičiuoju, kad šiuo metu jų yra penkios. Visų pirma, turime sveikatos krizę, į kurią mes turėjome reaguoti iš karto, kreipti visą dėmesį ir resursus. Ir viskas buvo padaryta teisingai – juk reikėjo veikti iškart. Tačiau tuo pačiu vyksta dar bent trys krizės. Pirma – pasiūlos, nes buvo sustabdyti fabrikai, priverstinai uždaryti verslai, antra – paklausos, mat žmonės pradėjo mažiau vartoti. Tada, automatiškai, stringant likvidumui ir atsiskaitymams, atsirado finansų krizė. Ir, žinoma, penktoji bei didžiausia krizė – darbo rinkos“, – kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, darbo rinkos krizė kilo dėl to, kad darbdaviai pradėjo panikuoti – saugodami savo lėšas, likvidumą ėmė atleidinėti darbuotojus.

Paulius Kunčinas

„Geriausiai su krize tvarkosi Vokietija, nes ji nuo buvusios krizės turi mechanizmus – pavyzdžiui, prastovų kompensacijos – jie buvo paleisti vos per 24 valandas. Į valdžią kreipėsi didelės kompanijos, tokios kaip „Siemens“, „Lufthansa“ – jos gavo kompensacijas ir likvidumo mašina iškart užsikūrė. Vyriausybė iškart paprašė bankų, kad jie skolintų smulkiajam verslui, nutarė, kad įmonėms reikia duoti ne paskolas, o subsidijas“, – apie Vokietijos pavyzdį pasakojo P. Kunčinas.

Jis pridūrė, kad valstybių, suvokusių, jog vienu metu reikia kovoti su keliomis krizėmis, ekonomika atsigaus greičiau. Tuo tarpu, šalys, susikoncentravusios tik į vieną, tarkime, sveikatos krizę – praloš.

„Į pastarąją kategoriją patenka ir Ispanija, dalinai – Italija. Jos visą dėmesį sutelkė į sveikatos krizės pašalinimą, tačiau nesuprato, kad reikia kovoti ir dėl ekonomikos. Juk visuomenei likus be pinigų, tiekimo, bazinio ekonomikos veikimo, valstybės patiria didžiulis smūgius darbo rinkoje, o atsigavimas užtrunka žymiai ilgiau. Gera žinia ta, kad mes dar turime laiko – galime pasimokyti tiek iš Vokietijos, tiek iš klaidų, kurias daro kitos valstybės“, – kalbėjo Paulius Kunčinas.

Pašnekovo teigimu, egzistuoja daug priemonių, kurias galime pritaikyti. Be to, Lietuvai labai pasisekė, kad šią krizę šalis išgyvena kaip euro valiutos sistemos narė.

„Turime priėjimą prie likvidumo, Europos centrinio banko. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad Lietuva labai vėluoja – netgi tos priemonės, kurios buvo paskelbtos, kol kas nebuvo įgyvendintos. Turbūt nebuvo pasiruošusi biurokratinė sistema, tačiau delsti nebegalime – privalome įgyvendinti bent tas priemones, kurios buvo paskelbtos“, – perspėjo ekonomistas.

Reikia pinigus leisti, o mes – taupome

Aiškindamas Lietuvos pasirinktos strategijos motyvus, viešųjų ryšių Mykolas Katkus atskleidė, kad žmonės dažniausiai elgiasi taip, kaip jau yra darę.

„Lietuva turėjo didelę patirtį 2008-aisiais, kai staiga iš augančios ekonomikos pavirtome vieta, kuriai reikėjo stipriai taupyti. Tada valdžia darė viską, kad sumažintume vidinius kaštus. Kita vertus, tada verslui buvo žadėta parama, tačiau jos taip ir nebuvo. Ir ką verslas prisimena iš tų dienų? Kad, jeigu supranti, jog yra blogai – mažini atlyginimus, atleidinėji darbuotojus. Verslas mano, kad valstybė nieko nepadės, priemonės neveikia – jomis nepasitikima“, – kalbėjo jis.

Asociatyvi nuotr.

M. Katkaus teigimu, valstybė nepratusi verslui duoti pinigų, skolintis ir elgiasi taip, kaip 2008 metų krizėje, nors situacija – visiškai kitokia. Pasak jo, kitos šalys pasimokė, o mes – ne.

„Jau dabar turime trečdalį žmonių, kurie vienaip ar kitaip nedirba. Dalis jų yra prastovose, tačiau prastovos nesunkiai gali pavirsti į nuolatinį darbo netekimą. Valstybė turi visas galimybes tam užkirsti kelią aiškiai ne tik kalbėdama, bet iš tiesų duodama pinigų verslui“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (65)