Pasak ekonomisto, pasaulis dar niekada anksčiau nėra patyręs tokio ilgo karantino ir visoje Europos Sąjungoje vis dar vyrauja baimės atmosfera.
„Nors kai kurios Europos šalys nebeturi tokio griežto karantino ir daugelyje regionų ekonomika jau pakankamai atvira, visų akys yra nukreiptos į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Vokietija yra įvedusi pakankamai griežtą karantiną ir Lietuva, kaip mažas laivelis dideliame vandenyne, seka tas tendencijas“, – tvirtino specialistas.
Kol Europa lieka supančiota, JAV laisvina draudimus
Anot jo, Lietuvai, kaip mažai ekonomikai, būtų rizikinga išsiskirti iš Europos konteksto ir staiga priimti kitokią pandemijos valdymo strategiją.
„Mes nežinome, kas bus, ir dėl to dažniausia strategija yra žiūrėjimas per petį į kitas valstybes ir ką jos daro. Europos Sąjungos konsensusas yra toks, kad su pandemija reikia kovoti karantino pagalba ir ribojant ekonominių veiklų spektrą, kol nebus vakcinuota didžioji visuomenės dalis. Laikas parodys, kokį poveikį tie ribojimai turi, nes yra įvairių šalių, kurios pasirinko skirtingas strategijas ir tik dabar aiškėja, kurios priemonės veikia“, – teigė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, jei Europos Sąjunga pandemija bando pažaboti draudimais, JAV jau vyrauja laisvės atmosfera, o ekonomika – sparčiai įsibėgėja.
„Šiandien JAV ribojimai verslams labai minimalūs. Dėl šių priežasčių atsiranda transatlantinės divergencijos grėsmė, kai JAV atrodo gerokai geriau nei Europa. JAV taip pat turi ir stipresnius ekonomikos skatinimo paketus bei lenkia Europą vakcinavimosi varžybose“, – kalbėjo pašnekovas.
Tobulo paramos plano tikėtis nereikėtų
Ž. Maurico teigimu, tobulo karantino, kaip ir tobulo paramos mechanizmo, nėra, todėl reikėtų kantrybės – tik per laiką bus galima pamatyti, kurios priemonės veiksmingiausios.
„Paramos mechanizmai buvo kurti manant, kad karantino trukmė bus trumpa – 40 dienų ar pora mėnesių. Kadangi viskas užsitęsė, išlindo daug ylų iš maišo. Tačiau parama negali pilnai atitikti visų verslų lūkesčių ir geriau daryti skubotą sprendimą nei labai lėtą, bet tobulą“, – įsitikinęs specialistas.
Pasak jo, ne tik paramos skirstymas, bet ir pačių verslo sektorių pobūdis lemia ekonominį atotrūkį.
„Maisto prekių parduotuvių apyvartos auga vos ne dvigubai, o ne maisto prekių parduotuvėms, restoranams, viešbučiams – labai daug iššūkių, todėl natūralu, kad per krizę jie nukentėjo labiausiai“, – kalbėjo ekonomistas.
Vis dėlto, anot Ž. Maurico, geroji žinia yra ta, kad Lietuvai karantinas kainuoja santykinai mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalims – ypač lyginant su Pietų Europos regionu, kuriam labiausiai pakenkė turizmo sektoriaus suvaržymai.
„Kadangi mums karantinas kainuoja mažiau, jis gali tęstis šiek tiek ilgiau. Galbūt nuoseklus strategijos laikymasis – irgi gera strategija. Jei mūsų tikslas sumažinti atvejų skaičių beveik iki nulio, tai galbūt reikėtų tą strategiją vykdyti ir nesiblaškyti“, – svarstė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
