Didelių kainų našta
Anot specialisto, į infliacijos piką reikėtų žiūrėti realistiškai. „Jei pažiūrėtume į paskutinį Lietuvos statistikos departamento pranešimą apie infliaciją, ten praktiškai ir slypi atsakymas, kodėl kol kas infliacijos piko nebus. Iš visų stambiausių infliacijos kategorijų visur matėme dviženklį augimą. Energetikos ir ypatingai elektros kainų augimas, kurį matome, toliau transformuojasi į įvairių prekių ir paslaugų kainų augimą.
Vienintelės geros naujienos yra naftos kainų kritimas pasaulyje ir tai, kad nuo lapkričio ar gruodžio Lietuvos infliacijai tiesiog matematiškai bus sunku toliau taip sparčiai augti. Realistiškai pikas bus pasiektas tik gruodį arba sausį, bet tikrai ne anksčiau“, – pastebėjo A. Izgorodinas.
Tačiau kartu verslas visos atsakomybės už augančias savo išlaidų kainas neperduoda ir vartotojams. Tai, anot laidos „Verslo požiūris“ svečio, rodo Lietuvos banko duomenys. Įmonių indėliai bankuose sparčiai tirpsta, todėl akivaizdu, jog įmonės neperkelia visų išaugusių sąnaudų ant vartotojų pečių.
„Jei įmonės tai darytų, turėtume 30 ar 40 proc. siekiančią infliaciją. Žinoma, viena iš priežasčių yra ir konkurencija rinkoje. Tačiau kartu ir tai, kad vartojimas pradeda po truputį mažėti.
Situacija šiuo metu yra panaši į pandemijos pradžią, kai žmonės nerimavo dėl ekonomikos perspektyvų, darbo ir savo asmeninių finansų. Tuomet ir vartojimas krenta, maisto pardavimai mažėja. Visa tai tikrai yra nenaudinga prekybai, nes mažmeninė prekyba yra antras pagal dydį Lietuvos ekonomikos sektorius. Tai ir didžiausias darbdavys po pramonės. Tačiau kol kas taip stipriai nedramatizuočiau“, – „Delfi TV“ laidoje pastebi A. Izgorodinas.
Kokios pagalbos verslui reikėtų?
Kitąmet ekonomistas sako nematantis ir didelio ekonomikos kritimo. Jis prognozuoja, kad iki pirmo ketvirčio matysime stagnaciją ir minusą, o vėliau – atsigavimą. Krizė ateis, tačiau pasak laidos „Verslo požiūris“ pašnekovo, ją išgyvensime, nors pagalbos verslui išties reikės.
„18 Europos valstybių jau dabar taiko vienokias ar kitokias pagalbos priemones įmonėms. Siūlyčiau į dabartinę krizę žiūrėti kaip ir pandemiją. Čia geriausias pavyzdys yra Vokietija, kuri pradėjo teikti pagalbą verslui tik dabar kriterijus yra energijos kaštų dalis visuose įmonės kaštuose. Tikrai reikia remti įmones. Prieš verslą ir vartotojus valstybė turi tam tikrą etikos įsipareigojimą. Tačiau pagalbos reikia ne visiems, o toms įmonėms, kurios gali įrodyti, kad yra energetiškai intensyvios“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Izgorodinas.
