Šioje „Delfi TV“ laidoje „Verslo požiūris“ „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir ekonomistas A. Izgorodinas pasidalijo savo mintimis apie finansinius iššūkius, kurie tenka smulkiajam ir vidutiniam verslui bei ekonominę krizę.
Pagrindinis iššūkis – palūkanų normos
Pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, pagrindiniu iššūkiu verslams tampa kylančios bazinės palūkanų normos. Tai, anot specialisto, ir darys didžiausią poveikį verslui artimiausius metus.
„Komercinių bankų skaičius yra gerokai mažesnis nei prieš dešimtmetį ir palūkanos Baltijos šalyse buvo gerokai mažesnės. Tačiau tokia situacija negalėjo tęstis ilgą laiką. Dabar situacija tokia, kad rinkos dalys yra nusistovėjusios. Jei lyginame vidurkius, nekorektiška būtų ir lyginti, nes Baltijos šalyse yra labai daug smulkesnių įmonių, kurių kaštai natūraliai yra didesni.
Jei lyginame Vokietiją, kur yra milžiniškos įmonės, kurios sugeba labai pigiai pasiskolinti, Lietuvoje tokių įmonių turime labai nedaug. Žinoma, kuo smulkesnė įmonė, tuo tie kaštai labiau didėja. Vien dėl administracinių ir kitų kaštų. Jei tai yra pačios smulkiausios įmonės, jos ieško finansavimo iš kitų institucijų“, – sakė ekonomistas.
Daugėja bankrotų
Tuo tarpu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė teigia, kad labai mažų įmonių Lietuvoje yra apie 70 tūkst. Apie tokių verslų finansavimą per beveik visą Nepriklausomybės laikotarpį nebuvo net kalbėta. Tuo tarpu mažos įmonės buvo ir yra finansuojamos. Vidutinių įmonių grupei šiuo metu priklauso apie 3 tūkst. verslų ir apie paramą jiems bei finansavimą yra nemažai kalbama.
Laidoje „Verslo požiūris“ pasiteiravus, ką reiškia Registrų centro pateikti duomenys, jog praėjusiais metais buvo pradėta pusantro karto daugiau bankroto procedūrų nei anksčiau, D. Matukienė pastebėjo, kad situacija yra kontroversiška
„Visų pirma bankrotų padidėjimas yra dėl to, kad per visą pandemijos laikotarpį valstybė leido „Sodrai“ ir VMI neinicijuoti bankrotų. Buvo atidėti tam tikri mokėjimai, todėl bankrotų buvo mažiau.
Kai baigėsi šis laikotarpis, pasipylė bankrotai, bet tai dar nėra pabaiga. Dėl išaugusių energijos kainų kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje bankrotų bus kur kas daugiau. Per šį 2022 m. laikotarpį naujai sukurtų įmonių gerokai padaugėjo. Nuo 2023 m. pradžios iki šios dienos yra įkurta beveik tūkstantis naujų įmonių. Tai rodo, kad įmonių savininkai galvoja, ką daryti ir kaip išgyventi. Gali būti, kad bankrotų ir nebus, nes buvo pranešta, kad Europos Komisija pritarė 200 mln. eurų paskolai, kuri būtų skirta verslui, kuris dėl energijos kaštų patyrė maždaug 10 proc. kritimą. Gali būti, kad vėl suveiks tas pats mechanizmas ir bankrutuojančių įmonių bus dar mažiau“, – savo mintimis „Delfi TV“ laidoje dalijosi Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Kritika šalies bankams
Lietuvos bankas skelbia, kad Lietuvoje veikiantys bankai per tris praėjusių metų ketvirčius uždirbo 40 proc. daugiau grynojo pelno nei 2021-aisiais. Anot Ž. Maurico, kol palūkanos kyla, jos yra naudingos bankams, nes paskolų palūkanos Lietuvoje yra surištos su bazinėmis palūkanų normomis.
„Indėlių palūkanos vėluoja didėti ir tuo laikotarpiu situacija tokia, kad laikinai pelnai yra didesni, bet ilgainiui matome pakankamai augantį spaudimą ir konkurenciją dėl indėlių. Tikėtina, kad gruodį indėliai nebeaugs. Mano prognozė tokia, kad tokie indėliai neišvengiamai didės“, – sakė žinomas ekonomistas.
A. Izgorodinas laidoje „Verslo požiūris“ užsiminė, kad alternatyvaus finansavimo rinka Lietuvoje taip pat auga. Tokios įmonės, anot specialisto, pinigus skolina operatyviai, greitai priima sprendimus, tačiau problema išlieka tai, kad paskolos yra brangesnės nei komerciniuose bankuose.
„Matau, kad yra papildomas momentas, ką turėtų daryti valstybė. Ji galėtų išplatinti obligacijas ir tuos pinigus paskirstyti alternatyvaus finansavimo įmonėms. Toms įmonėms, kurios turi jau sukauptą patirtį, reputaciją, verslo paskolos portfelį ir per obligacijų platinimą galėtų suteikti pigų finansavimą, kurį jos galėtų greitai išdalinti verslui“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Tuo tarpu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pastebėjo, kad didesnė skolinimosi kaina būna ne be priežasties. „Dažniausiai tai yra susiję su didesne skolininko rizika, kad tie pinigai nebus grąžinti. Jei siūloma valstybei subsidijuoti skolinimą, kas tą riziką prisiims? Tai prisiims valstybė“, – sakė jis ir pridūrė, kad tokių eksperimentų siūlytų nesiimti, tačiau tam tikra parama, jei ji yra tikslinga, gali būti teikiama.
Besikeičiančios ekonominės prognozės
Laidoje „Verslo požiūris“ prakalbus apie ateities prognozes ekonomistas A. Izgorodinas sakė, kad artimiausiu metu skolinimosi poreikis įmonėse bus pakankamai didelis.
„Lietuvoje šiek tiek yra neteisingos prognozės dėl krizės. Rinkos dalyviai ir galbūt finansuotojai tikisi, kad krizė ateis šių metų pradžioje, tačiau aš manau, kad ekonomika parodė gerokai geresnius rodiklius nei buvo tikimasi ir matysime Lietuvos eksporto šuolį, kuris reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu pinigų poreikis įmonėse didės“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo kolega Ž. Mauricas taip pat sutiko, kad krizė bus šiek tiek švelnesnė, nes pakankamai gerai atlaikėme energetikos kainų šuolį, kuris nebuvo toks didelis ir dėl šiltos žiemos. „Energetikos kainų šuolį įveikėme gerokai geriau nei tikėtasi. Palūkanų kilimas pasijaus gal kažkiek vėliau. Pirmieji ženklai rodo, kad tai gali būti pavasarį ar vasarą. Daugelyje Eurozonos šalių stoja būsto sektorius, todėl sunkiau tampa baldų pramonei, kuri užima didelę visos pramonės dalį“, – mintimis dalijosi ekonomistas.
