Viešumoje pasirodžius istorijoms apie netinkamą ir nesąžiningą elgesį su darbuotojais, transporto – logistikos sektoriuje dirbančių žmonių darbo sąlygos neretai pavadinamos vergiškomis. Tačiau P. Drižas su šiuo epitetu nesutinka.

„Nesutikčiau ir tikrai neteikčiau, kad tos sąlygos yra vergiškos. Taip, yra atskirų atvejų ir nuo to sektorius nenusisuko – įvertino pasirodžiusią informaciją. Pavieniai atvejai, žinoma, uždėjo šešėlį ir padarė neigiama įtaką visam mūsų sektoriui“, – teigia 23 didžiąsias šalies transporto įmones vienijančio tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius.

Laidos svečias įsitikinęs, kad prastos darbo sąlygos – tai tik pavieniai atvejai, bet ne viso sektoriaus problema. O Lietuvos vairuotojų darbo sąlygos lyginant su Vokietija, Prancūzija, Skandinavija nėra prastesnės. Kitu atveju 80 tūkst. darbuotojų turintis sektorius nebūtų Europos Sąjungos lyderis, įsitikinęs jis.

Problemų yra

Metant šešėlį logistikos sektoriui buvo minima, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais transporto ir logistikos įmonėse – normali praktika ir gajus mokėjimo būdas.

Po „vežėjų skandalo“ ši problema buvo ypač aktualizuota. Tačiau, pasak P. Drižo, aljansui ir prieš tai nebuvo nauja: „Nereikėjo to filmuko rodyti ir kelto problemos, matėme tą anksčiau. Ir aljansas nuo pat pradžių, kai kilo diskusija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymo kontekste dėl grynųjų apribojimo atsiskaitant už su darbo santykiais susijusias paslaugas, ištransliavo savo poziciją nuo 20 didžiausių įmonių – kad mums, iš principo, nėra problema, kad mes pritariame valstybės siekiui kažkokia dalimi kontroliuoti šešėlio apimtį ir neprieštaraujame, jog atsiskaitymas už darbo santykius būtų mokamas ne grynais.“

Povilas Drižas

Visgi, Delfi TV laidos svečio teigimu, sprendimas nepalikti jokios galimybės mokėti grynais būtų gana griežtas, todėl aljansas siūlė ieškoti kitų alternatyvų. Pavyzdžiui, kad prireikus mokėti grynaisiais, apie tai savanoriškai ar privalomai reikėtų pranešti atsakingoms institucijoms – Sodrai ar Darbo inspekcijai. P. Drižas sako, kad operacijų grynaisiais atliekama tik iki 6 proc., o kai kuriose įmonėse iš viso 0 proc.

Teigia, kad problemomis tampa nesusikalbėjimas

Lietuvos transporto įmonėse dirba apie 77 tūks. tolimųjų reisų vairuotojų, iš kurių net 69 tūkst. yra emigrantai iš trečiųjų šalių. Laidos vedėjai pasiteiravus, ar lietuviai vairuotojai uždirba tiek pat, kiek emigrantai, P. Drižas teigia, kad lygybė yra: „Atsiskaitoma yra pagal tai, kokį darbą jis daro, nepriklausomai nuo to, ar jis lietuvis, baltarusis, ukrainietis ar iš kitų šalių atvykęs.“

Laidos svečias įvardino, kad jo matomos problemos sektoriuje yra nesusikalbėjimas, nesusipratimai tarp vairuotojų ir įmonės, dėl įvairiausių teisinių nuostatų kylantys ginčai. Anot jo, tai yra natūralu, kai įmonėje dirba toks didelis skaičius žmonių. Kita to priežastis – vienai ar kitai pusei neaiški informacija, nesuprantami dokumentai, po kuriais pasirašoma.

„Ginčų, pateiktų skundų skaičius turėtų būti vertinamas pasitelkiant šalto proto. Mes girdime statistiką – apie tūkstantis gautų skundų ir pagal tai mes vertiname ar sektorius yra turintis daug problemų, bet kai pažiūrime, kiek skundų nepasitvirtino, buvo nepagrįstų, skaičiai kalba patys už save – mes turime 400 pagrįstų skundų. Niekas nekelia klausimų, kad tie skundai yra nesąmonė, kad tai yra netikra – problemų yra, bet lygis, vertinant su visu sektoriumi, sakyčiau, nėra pats didžiausias,“ – sako aljanso generalinis sekretorius.

Viešojoje erdvėje galima buvo išgirsti konkrečių atvejų, kai vairuotojai už, pavyzdžiui, neekologišką vairavimą ar padarytą avariją yra baudžiami finansiškai. P. Drižas teigia, kad tokių atvejų būna, tačiau aljanso vienijančiose įmonėse, tiki, tokių atvejų nėra.

Reputacijos kartelė užkelta aukštai

„Kas lėmė, kad per paskutinius penkerius, šešerius ar septynerius metus (Lietuvos transporto sektorius – red.) tapo toks galingas, koks yra dabar ir lyderiaujantis Europos Sąjungoje? Sakyčiau, yra keli aspektai. Pirma, mūsų verslo išmanumas, aukšti darbo ir paslaugos teikimo standartai, kurie tam tikru laikotarpiu buvo reikalingi Europai <...> Kitas dalykas yra santykis su klientais. Mūsų įmonių klientai yra didžiausi flagmanai ir pramonės atstovai Europos Sąjungoje, net pasaulyje,“ – kalba „Verslo požiūrio“ laidos pašnekovas. Jis yra įsitikinęs, kad maži darbuotojų kaštai, kaip kartais teigiama, tikrai nėra pagrindinė priežastis, kodėl sektorius suklestėjo.

Tarptautinio transporto ir logistikos asociacijos nuostatuose įvardinta, kad jos nariais gali tapti tik gerą reputaciją turintys juridiniai asmenys. Generalinio sekretoriaus paklausus, kaip tai yra užtikrinama, P. Drižas sakė, kam pasitelkiami kiti asociacijos nariai: „Į mūsų asociaciją galima patekti atitinkant geros reputacijos ir kitus standartus, turint rekomendacijas iš esamų narių. Čia yra dalykas, kurio teisės aktais mes nesame sureguliavę. Mes matome, kas yra tie vardai, kas atstovauja tas įmones, kokią veiklą jie vykdo. Žinoma, yra suprantamų dalykų – ikiteisminiai tyrimai yra visiems suprantami klausimai, kurių mes savo rate nenorime ir neturėtume matyti“.

Delfi TV laidos pabaigoje pašnekovas įvardino, kas turėtų būti padaryta, norint nusikratyti ne iki galo sąžiningo ir atsakingo verslo šleifo.

„Mes, kaip verslas, suprantame, kad reikalavimai mums yra keliami aukščiausio lygio ir tų standartų kartelė yra keliama į vis aukštesnį lygį. Ir mes į tai reaguojame, bandome, norime ir tikimės, kad neatsiliekame nuo sukeltų lūkesčių. Tą puikiai supranta tiek Lietuvoje veikiančios įmonės, tiek mes, bendraudami su sprendimų priėmėjais. Siekiame išlaikyti dialogą ir visi kartu išspręsti tas problemas, kurias esame identifikavę, tada eiti toliau siekiant mažiau tokių šešėlinių dėmių ar galimų problemų ateityje,“ – sako Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius P. Drižas ir priduria, kaip asociacija jau galvoja apie įvairiausių iniciatyvų, susijusių su Žaliuoju kursu, skaitmenizacija, socialine atsakomybe, švietimu, skatinimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)