Idėją paskatino pandemija
Lietuvos verslo forumo organizatorius Dainius Baltrušaitis sako, kad jau trečius metus vykstantis renginys gimė kaip atsakas į pandemiją. 2020 m. pradžioje konferencijų organizatoriai kaip ir kiti verslai dėl COVID-19 turėjo koreguoti ar net atšaukti savo planus. Pajutus sujudimą visuomenėje, drauge su verslų vadovais ir konsultantais imta kalbėti, kas galėtų padėti atkurti pusiausvyrą. Taip per mažiau nei keturias savaites nuo idėjos išgryninimo buvo surengtas pirmasis Lietuvos verslo forumas, sukvietęs 4 tūkst. dalyvių.
Šiais metais forumas ir vėl bus rengiamas nuotoliniu būdu. Planuojama, jog jame dalyvaus 15 tūkst. dalyvių. Todėl laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar per nuotolį organizuojami renginiai atveria naujų galimybių, D. Baltrušaitis sutinka, kad vietų, kuriose būtų galima gyvai sutalpinti tokį skaičių žmonių, tiesiog nėra.
„Vienu metu konferencijoje turime keturias paraleliai sales. Taigi, 15 tūkst. dalyvių gali rinktis, kur jie nori būti. Žiūrint į priekį, tiek konferencijų verslas, tiek bendrai visas mūsų gyvenimas taps hibridiniu“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Lietuvos verslo forumo organizatorius taip pat sako, kad renginio temų įvairovė labai didelė, todėl skirtingi verslo sektoriai čia gali atrasti tai, kas jiems naudingiausia. „Forumą galima suskirstyti į tris dalis ir dienas, nes kiekviena iš jų turi savo tematiką. Pirma diena skirta kalbėti apie verslo aplinką, nes tai svarbu suprasti kiekvienam verslui. Daug dėmesio skiriama ypač aktualiai tvarumo temai. Antrą dieną aptariamos skirtingos įmonių funkcijos ir tokie veikloje svarbūs dalykai kaip strateginės kryptys, vadyba, pardavimai, rinkodara. Trečią dieną pasinersime į atskirus verslo sektorius, tokius kaip žemės ūkis, transportas ar nekilnojamasis turtas“, – vardija Delfi TV svečias.
Tvarumo srityje laukia proveržio metai
Šiais metais Lietuvos verslo forume daug kalbama apie tvarumą. Konferencijoje pranešimą apie tvarumo įtaką verslui pristato ir „Delfi Lietuva“ vadovas V. Benokraitis. Pasak jo, kol kas neturėjome tyrimų, kurie atskleistų, ką verslas galvoja apie tvarumą. Nežinoma ir tai, kokia vartotojų nuomonė bei lūkesčiai, ar jie sutiktų mokėti daugiau už ekologišką prekę, ar norėtų dirbti tvarioje organizacijoje.
„Dauge su žurnalu „Reitingai“ atlikome reprezentatyvią vartotojų ir 200 didelių įmonių, atstovaujančių 200 tūkst. darbuotojų, vadovų apklausą. Atsakymai išties stebinantys. (...) Vertinant tai, kas su tvarumo tema darosi globaliame kontekste, mes kol kas tam skiriame per mažai dėmesio. Tačiau prognozuoju, kad šie metai bus proveržio laikas. Kitos problemos, tokios kaip geopolitika, nors ir yra svarbios, tačiau labiau trumpalaikės. Tuo metu tvarumas, aplinkos kaita ir poveikis mums yra egzistenciniai žmonijos klausimai“, – dėsto V. Benokraitis.
Pašnekovas pasakoja, kad dar 2015 m. Jungtinės Tautos išgrynino 17 tvarumo krypčių, tarp kurių ne tik aplinkos veiksniai, bet ir skurdo bei alkio mažinimas, lyčių lygybė, švietimo ir sveikatos paslaugų užtikrinimas. Stebėdami vis labiau kaistančią atmosferą, praėjusių metų spalį Delfi taip pat inicijavo didžiausią tvarumo projektą „Tvari Lietuva“.
„Matydami tokį dėmesį tvarumui pasauliniame kontekste ir tai, kad Lietuvoje šiai temai skiriama per mažai dėmesio, tiesiog negalėjome to leisti. Mūsų komanda turėjo patirties organizuojant sudėtingas tokio masto iniciatyvas. Matome, kad tai pasiteisino, nes tematika labai įdomi“, – teigia „Delfi Lietuva“ vadovas.
Tvarumas naudingas ir verslui
Delfi TV eteryje D. Baltrušaitis sako, kad tvarumą galima suvokti ne tik kaip pagalbą sau, savo vaikams ir pasauliui, bet ir kaip verslui atsiveriančias naujas galimybes. „Tvarumo iniciatyvos sukels didelį ekonominį progresą, nes turėsime išmokti viską daryti kitaip: tiesti kelius, gaminti automobilius, statyti namus, valgyti ir kt.“
Laidos svečio teigimu, dalis įmonių tarsi iš reikalo pasižymi varneles, jog yra tvarūs. Tačiau, pasak jo, tvarumas yra nesibaigianti istorija. „Nesvarbu, koks tvarus esi šiandien, nes rytoj gali būti dar tvaresnis. Taip pat kiekvienam verslui svarbu atsakyti į klausimą, kodėl jam to reikia, kodėl tvarume jis mato prasmę. Tai suvokus šis veikimas tampa kitoks“, – sako pašnekovas.
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus apie tai, koks yra visuomenės požiūris į verslą, D. Baltrušaitis pastebi, kad nors vis dar galima išgirsti nuomonių, jog verslas yra „blogis“, kuriam terūpi pelnas, tačiau pastaruoju metu situacija gerėja. Jam pritaria ir V. Benokraitis, teigiantis, jog vykstančius pokyčius įrodo ir tyrimų duomenys.
„Visuomenė mato, kad verslas stengiasi. Ypač požiūris verslo atžvilgiu pagerėjo prasidėjus COVID-19, kai įmonės ėmėsi drąsios lyderystės. Kalbant apie tvarumą, vidutinės ir didelės įmonės nori nenori turės būti tvarios dėl ateinančių griežtų ES reguliavimų. (...) Smulkūs verslai, kuriems tai neprivaloma, galbūt iki galo nesupranta, kas yra tvarumas, ir su tuo juos reikia supažindinti. Todėl, kai pradėjome iniciatyvą „Tvari Lietuva“, kilo idėja organizuoti tvarumo mokymus, kurie vyks balandžio pradžioje. Mūsų tikslas kviesti verslą suprasti, kas yra tvarumas ir kuo jis gali būti naudingas“, – kalba Delfi TV laidos pašnekovas ir priduria, kad mintis, jog tvarus verslo augimas neįmanomas, yra tik mitas.
Atotrūkis tarp valdžios ir verslo per didelis
Tuo tarpu „Verslo požiūryje“ prakalbus apie valdžios ir verslo santykį, D. Baltrušaitis jį lygina su šeimos ryšiais. „Jei vyras ir žmona susišneka – šeima yra darni, o jei ne – kyla žiežirbų. Kaip psichologas į valstybę žiūriu kaip į didesnę šeimą, kurioje galioja tie patys dėsniai. Jeigu sugebi bendrauti, surasti kompromisus, tai šeima bus darni bei ilgai gyvuos ir skausme, ir varge.“
Pasak jo, Lietuvos verslo forumas yra puiki vieta kelti abejones, atrasti naujas perspektyvas ir būdus žiūrėti į ateitį, nes užtikrintumas stabdo vystymąsi ir tobulėjimą. Konferencija kviečia išeiti iš rutinos, apsižvalgyti ir įvertinti erdvę, kurioje esame, bei apmąstyti, kur norime eiti toliau.
„Delfi Lietuva“ vadovas taip pat pažymi, kad viešos diskusijos žadina teigiamus pokyčius visuomenėje, versle ir valdžioje. Visgi jis sutinka, kad atotrūkis tarp valdžios ir verslo yra per didelis.
„Tai atspindi ir tyrimas, rodantis, kad didžioji dalis verslo atstovų ir gyventojų mano, jog valdžia per mažai skatina judėjimą tvarumo link. Mums trūksta edukacijos, noro, susikalbėjimo ir suvokimo, kaip turime judėti toliau. Atrodo, kad suprantame, jog iš ES ateis daug direktyvų, kurias turėsime įgyvendinti. Tačiau klausimas, kaip tai padarysime, jei nesikalbame. Nuleisti kažką iš viršaus yra pati blogiausia forma. Tą parodė ir bandymas įvesti taršos mokestį, kuris, pasak ekspertų, tapo automobilių mokesčiu. Taigi, laukia dideli iššūkiai“, – Delfi TV eteryje pažymi V. Benokraitis.
