Skurdas nėra vertybė
„Juk pati verslo, laisvosios rinkos idėja gimė katalikiškose kraštuose – mainai vyko tarp benediktinų vienuolynų. XI a. Florencijoje, Venecijoje kilo pagrindiniai ir šiandien naudojami verslo principai. Adamas Smitas parašė knygą „Tautų turtas“, kuri katalikų teologai padėjo pagrindus laisvų mainų sistemai – šiandien ji yra suprantama, kaip pati sėkmingiausia bei efektyviausia ekonomikos sistema. Protestantiški kraštai ekonomikos gyvavimą pradėjo su didele disciplina – štai, šveicarų bankai, pinigai, laikrodžiai – patys žymiausi išradimai, atsiradę dėl protestantiškos etikos. Tačiau tam pagrindus padėjo katalikiška mintis. Kodėl mūsuose požiūris į verslą nėra teigiamas? Galiu nuraminti, jog visuomet istorijoje į verslininką buvo žiūrima su įtarumu, – tai nėra tik Lietuvos fenomenas, tuo labiau, ne tik šių laikų. Šioje vietoje koją kiša minėtas pavydas, neteisingai suprasta lygiava, tačiau, manau, jog situacija gerėja. Anksčiau ar vėliau žmonės turi suprasti, jog verslas palaiko mūsų visuomenės gyvenimą, visas mūsų institucijas – švietimo, kultūros, sporto ir visas kitas. Neigti verslą ir jo įtaką – tai pjauti šaką, ant kurios sėdime“, – kalbėjo dvasininkas.
Jis nesutiko ir su mintimi, kad, žvelgdami iš religinės pusės, esame linkę demonizuoti turtingus žmones, o gyvenančius skurdžiai – sieti su dora bei teisingomis vertybėmis.
„Yra žmonių, kurie laisvai pasirenka neturto gyvenimą, tačiau tai yra laisvas apsisprendimas. Pats skurdas nėra vertybė – XI a. katedroje atsirado užrašas ant durų – „Už Dievą ir už pelną“. Šiuo metu tai atrodytų lyg skandalas, o tuomet tai buvo visiškai normalu ir suderinama. Pagal evangeliją turime Jėzaus palyginimą, kur mes turime eiti ir kuo turime verstis – kaip jis iš penkių talentų pelnęs dar kitus penkis. Jei į krikščionybės žinią įsižiūri giliau – „eikite į visą pasaulį“ – tai yra žinutė apie tai, jog mes turime įdirbti pasaulio sodą, kultyvuoti, savyje įdarbinti geriausias kūrybines galias, savo laisvę ir taip tapti panašiu į Dievą. Taigi krikščionybė turi visus pagrindus tam, kad į šį reiškinį žiūrėtume pozityviai. Vis tik, gaila, jog mes ne iki galo juos pažįstame ir demonizuojame, kalbėdami apie dalykus, kurie nėra skelbiami, be to –klaidingi“, – teigė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Lietuviai – versli tauta, tereikia leisti jiems veikti
Diskusijos metu paliestas ir gerovės valstybės aspektas – didelę dalį jo užima ir verslas. Pašnekovas išskyrė, kad pirmasis gerovės valstybės principas yra galimybės veikti žmogui. Tai reiškia – visuomenėje skatinti verslumą, pradedant dar nuo mokyklos suolo.
„Reikia kalbėti apie verslo principus, įtraukiant tai į akademinę programą kaip labai rimtą mokymosi dalį, taip pat visuomenėje sukurti sąlygas, jog būtų galima greitai ir lengvai imtis verslų. Įdomi citata iš vieno XX a. pradžios teologo ir apologeto Čestertono – jis sako, kad problema su kapitalizmu yra ta, jog nėra pakankamai kapitalistų. Nėra pakankamai žmonių, kurie imtųsi verslų arba nėra sąlygų jiems pradėti. Gerovės valstybės principas – kiek įmanoma išplėstos galimybės. Taip pat – švietimas, pristatantis verslo principus ir ugdantis jaunų žmonių.
Kodėl žmonės emigruoja? Nes eina laikas, jie mato įvairius biurokratinius barjerus, nemato verslumo dvasios, jog galėtų įsitvirtinti Lietuvoje ir išvyksta ten, kur juos sutinka ištiestomis rankos. Kodėl šis kraštas negalėtų būti Lietuva? Manau, gerovė prasideda nuo mūsų mąstymo – jei galimybės yra suteikiamos, jos bus ir realizuojamos. Lietuviai – labai versli tauta, nes išsilaikė per didžiausius išbandymus. Carinės Rusijos ir tarybiniais metai, priespauda nebuvo kliūtis žmonėms verstis, jie išgyveno, išbuvo, išlaikė šeimas. Tą geną turime, o šiandien turime jį išlaisvinti, atpalaiduoti kūrybinę energiją ir duoti jauniems žmonėms žalią šviesą. Toks yra pirmasis gerovės valstybės įtvirtinimo žingsnis“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
