Kai vietinių Panevėžio gyventojų pasiteiravau, kuri kebabinė mieste geriausia, jie nesudvejoję patvirtino – „13 kampas“. Man beliko tik nuvažiuoti į Aukštaitijos sostinę ir savo akimis pamatyti, kaip iš tiesų atrodo minėta kebabinė. Ir nors kebabų aš neragavau, man pavyko parsivežti tikrai įdomią šios kebabinės įkūrimo ir gyvavimo istoriją.

Į Panevėžyje esančią kebabinę „13 kampas“ atvykome vieną žvarbią kovo popietę. Vos įžengus pro duris buvo matyti, kad darbas kebabinėje tiesiog verda – netyla užsakymams skirtas telefonas, darbuotojos mikliai gamina kebabus, o ir lankytojai nepaliaudami varsto duris.

Jei reikėtų labai trumpai papasakoti šios kebabinės atsiradimo istoriją, būtų galima pasakyti taip – panevėžietė Ieva Skujytė ir jos vyras tiesiog norėjo susikurti sau darbo vietas. Kaip šiandien sako Ieva, jie tikrai neturėjo plano užkariauti Panevėžio.

Ir vis tik – šiandien kebabinė jau skaičiuoja šeštus savo gyvavimo metus, o viena jos įkūrėjų, Ieva, sako, kad šiuo metu didžiausia verslo problema – darbuotojų trūkumas.

Susėdusios prie vieno kebabinės staliuko, su I. Skujyte pasikalbėjome apie daug įdomių dalykų. Pirmiausia pašnekovė papasakojo „13 kampo“ įkūrimo istoriją, pasidalino, kiek metams bėgant reikėjo investuoti pinigų į kebabinės atnaujinimą, taip pat atskleidė, ko reikia, kad kebabas būtų iš tiesų skanus.