Ryga
Ryga
© Unsplash

Kalbant apie akcijų rinkos aktyvumą, latviai atsilieka ne tik nuo toliausiai esančių Europos valstybių, bet ir nuo artimiausių savo kaimynių – Lietuvos ir Estijos, sako banko „Luminor“ Finansų rinkos Baltijos šalyse padalinio vadovas Gintas Belevičius.

– Pastaraisiais metais vėl išpopuliarėjo vertybiniai popieriai, kurie, atrodytų, yra senamadiškesnis, mažiau populiarus finansų rinkos instrumentas. Kaip tai atsispindėjo Baltijos šalyse?

– Skolintis tapo brangiau. Pastaruosius kelerius metus obligacijų rinkoje buvo labai karšta. Obligacijas išleido nemažai tiek mažų, tiek didelių bendrovių. Buvo obligacijų, kurias galėjo įsigyti tik instituciniai investuotojai, ir viešųjų siūlymų.

Pastaruoju metu vertybinių popierių rinka tapo patrauklesnė investuotojams nei vyriausybėms ar norinčioms pasiskolinti įmonėms. Taip yra ir dėl padidėjusių palūkanų, ir dėl mokėtinų priemokų.

Stipriai padidėjo procentai. Prieš dvejus metus „Latvenergo“ išleido vertybinių popierių už beveik 0,5 proc., šiemet tai jau – beveik 5 procentai. Trumpai tariant, skolinimosi kaina padidėjo praktiškai dešimt kartų. Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad dabar – didelė infliacija ir kad ji suryja dalį šių papildomų pajamų.

– Kaip jums atrodo, kas laukia ateityje?

– Akivaizdu, kad kintamumas didina rizikos priemokas. Darosi brangu skolintis. Be to, kintamumas prisideda prie to, kad Europos centrinis bankas ir JAV Federalinė rezervų sistema gali nustoti didinti palūkanų normas ar mažiau jas didinti. Savaime suprantama, kad bankų problemos neskatina noro investuoti.