Frenkelio fabrikas // Nuotr. iš kolekcininko Michailo Duškeso kolekcijos
Frenkelio fabrikas // Nuotr. iš kolekcininko Michailo Duškeso kolekcijos

Tarpukariu į Vakarų Europą tekėjęs sviestas ir lietuviški bekonai tapo savotiška mantra, prisimenama ir kartojama, kai kalba pasisuka apie šalies verslo istoriją. Visgi verslo praeities klodai gerokai gilesni ir turtingesni. Parfumerija, kosmetika, bižuterija, bankai, alaus, medienos, maisto pramonė – šiose prekių rinkose mūsų krašto verslininkai buvo įtakingi ir matomi dar gerokai iki valstybingumo atkūrimo.

Devynioliktajame šimtmetyje suverenios Lietuvos valstybės nebuvo. Kraštą pavergusi carinė Rusijos imperija, jį perskyrusi į tris gubernijas – Vilniaus, Kauno ir Gardino – nesuteikia galimybės kalbėti apie autonomišką Lietuvos verslo istoriją. Tačiau be savos valstybės likusių lietuvių verslas vystėsi ir augo taip uoliai ir plačiai, kad neprasprūsdavo net pro imperinių saugumo struktūrų akis. Tirdavusių, pavyzdžiui, pasikėsinimo į carą sąmokslus.

Kaip teigia šį laikmetį ir platesnę Lietuvos verslo istoriją daugiau nei dešimtmetį tirianti dr. Aelita Ambrulevičiūtė, ano amžiaus lietuviškasis verslininkas – tai pirmiausia pirklys, priklausęs profesiniam susivienijimui – gildijai. Iš čia kyla ir šiandienos verslininko sąvoka, evoliucionavusi nuo pat 18 amžiaus pabaigos.