3 investavimo pamokos pagal Mauricą: kokių kvailysčių nedaryti ir kaip gauti didžiausią grąžą

„Jeigu mes tiek taupytume ir taip investuotume kaip Švedija, tai galėtume pasikelti savo ekonomiką 10 proc.“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, Lietuva išsiskiria ES kontekste, nes net 71 proc. finansinio turto laikoma grynaisiais pinigais arba bankų indėliuose. Konferencijoje Mano investicija ekonomistas pasidalijo trimis svarbiausiomis investavimo pamokomis, kurios gali padėti atnešti didžiausią grąžą.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas konferenciją pradėjo gera žinia: Lietuvos gyventojų finansinis turtas per dešimtmetį išaugo daugiau nei tris kartus ir, tikėtina, augs toliau.

„Tai – įspūdingas augimas, vienas sparčiausių pasaulyje ir sparčiausias visoje ES ir, tikėtina, augs toliau. Pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), esame gerokai arčiau priartėję prie Vakarų Europos, nei kad pagal sukauptą finansinį turtą. Pvz., BVP kiek mažiau nei 50 proc. atsilieka nuo Italijos, o finansinis turtas vis dar mažesnis 5 kartus. Italija ilgą laiką buvo turtinga valstybė, dabar ji jau galbūt nesukuria tiek pridėtinės vertės, o Lietuva vejasi, bet vis dar atsilieka“, – dėsto ekonomistas.

Vis dėlto jis pažymi, kad yra pakankamai nemažai ir iššūkių. Bendrai Lietuvos gyventojų taupymo norma yra santykinai nedidelė. Šiuo požiūriu esame panašūs į Pietų Europos šalis, kurios nėra itin linkusios taupyti.

„Viena iš priežasčių – mažas pajamų lygis, nes kuo jis didesnis, tuo didesnė taupymo norma. Kylant pajamos, turbūt pradėsime daugiau taupyti“, – svarsto Ž. Mauricas.

Kitas svarbus dalykas, kalbant iš investicijų prizmės, – kur laikomi sukaupti pinigai.