Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Vilniaus apskrityje, kuri yra sudaryta iš Vilniaus miesto ir rajono bei Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės rajonų, veikia beveik 44 tūkst. ūkio subjektų, o tai sudaro per 40 proc. visų šalies įmonių.
„Pagal ekonominės veiklos rūšis Vilniaus apskrities savivaldybėse paslaugos sudaro didžiausią dalį – 83 proc., statyba – 9 proc., pramonė – 7 proc., žemės ūkis – 1 proc.“ – nurodė tarnyba.
Kaip pastebėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas, Vilniuje, lyginant su likusia Lietuva, nedaug gamybos.
„Pramonine prasme, Kaunas stipriai dominuoja, bet ir Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, kiti miestai Vilnių lenkia. Vilnius labiau orientuotas į paslaugas“, – sakė jis.
„Delfi“ pradeda projektą „Lietuvos darbdavių topas“, kuriame apžvelgsime, kas dešimtyje šalies apskričių įdarbina daugiausiai darbuotojų, o specialiuose interviu kalbėsimės su didžiausius atlyginimus mokančių įmonių vadovais.
Prekybos tinklai ir ne tik
Pirmiausia, remdamiesi „Sodros“ duomenimis, kiekvienoje apskrities savivaldybėje atrinkome po dešimt 2021 metų gruodį daugiausiai darbuotojų turėjusių įmonių.
Vilniaus mieste daugiausiai darbuotojų turėjo prekybos tinklas „Maxima LT“ – 12032. Antroje vietoje buvo ligoninė „Santaros klinikos“ – 6065, trečioje – parduotuves „Iki“ valdantis „Palink“ su 5666 darbuotojais.
Toliau rikiavosi Vilniaus universitetas (5450 darbuotojai), finansinių paslaugų centras „Danske Bank“ (4199), „Lietuvos paštas“ (3830), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (3762), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (3714) ir prekybos tinklai „Rimi Lietuva“ (3246) bei „Norfos mažmena“ (3199).
Kaip pastebėjo S. Besagirskas, nors prekybos tinklų ir kai kurių valstybinių įstaigų darbuotojai yra pasiskirstę po visą Lietuvą, jų būstinės yra registruotos Lietuvoje. Dėl to ir statistika atrodo būtent taip.
Pažiūrėjus į kitas apskrities savivaldybes, įvairovės galima rasti daugiau. Elektrėnuose didžiausias darbdavys yra logistikos bendrovė „Finėjas“, turėjusi 776 darbuotojus. Po jos sekė transporto paslaugų įmonės „Motusbona“ (641 darbuotojai) ir „Opusauto“ (421).
Elektrėnuose taip pat išsiskiria „Ignitis gamyba“ (361), „Fortotrans“ (308), „Automagistralė“ (305), „Kietaviškių gausa“ (254), „Abromiškių reabilitacijos ligoninė“ (233), „Ekobazė“ (208) ir „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (167).
Tuo metu Šalčininkuose reikšmingiausias darbdavys yra savivaldybė, kurios administracijoje dirbo 277 asmenys, o ligoninėje – 178.
Trečioje vietoje Šalčininkuose – transporto paslaugas teikianti „Eskadra“ su 154 darbuotojais. Tada seka „Armidis“ (150), „Arbenda“ (139), „Vilktra“ (137), „Hogo transport“ (136), Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centras (133), „Polivektris“ (126) ir „Prestona“ (125).
Didžiausias Širvintų darbdavys – automobilių dalis gaminanti „Baltic Filter“, turėjusi 191 darbuotoją. Medicininės medžiagas gaminančioje „Entafarma“ dirbo 163, o Širvintų ligoninėje – 143 darbuotojai.
Reikšmingą vietą darbdavių tope užėmė ir Širvintų savivaldybės administracija (130), o po jos sekė „Veivera“ (115), savivaldybės socialinių paslaugų centras (80), lopšelis-darželis „Boružėlė“ (79), Alfonso Petrulio gimnazija (68), „Širvintų šiluma“ (61) ir Atžalyno progimnazija (56).
Švenčionyse vienareikšmiškai dominavo medicinos prekių gamintoja „Intersurgical“, turėjusi 2301 darbuotoją. Palyginimui, antroje vietoje buvusi Švenčionių rajono ligoninė turėjo tik 215.
Toliau rikiavosi Zigmo Žemaičio gimnazija (157), Švenčionių socialinių paslaugų centras (153), Nijolės Genytės socialinės globos namai (146), „SK Design“ (144), „Alviva“ (142), Pabradės „Ryto“ gimnazija (138), savivaldybės administracija (135) ir pirminės sveikatos priežiūros centras (112).
Tik Trakuose
Trakuose daugiausiai darbuotojų turėjo cigarečių filtrų gamintoja „Nemuno banga“, t. y. 538. „Geležinkelio tiesimo centras“ turėjo 346 darbuotojus, Trakų ligoninė – 226, savivaldybės administracija – 189, „NB Eco“ – 173, „Gealan Baltic“ – 157, „Karališka kibininė“ – 136, „Grainmore“ – 113, „Gijona“ – 111, „Linguva“ – 108.
Turbūt tik Trakuose tarp didžiausių darbdavių galima rasti kibininę.
Ukmergėje didžiausias darbdavys – miestelio ligoninė, gruodį turėjusi 440 darbuotojų. Antroje vietoje buvo ventiliacijos įrangos gamintoja „Systemair“ (292 darbuotojai), trečioje – metalo apdirbimu užsiimanti „Stansefabrikken“ (249).
Toliau dešimtuke – Ukmergės savivaldybės administracija (237), „Vilkma“ 210, pirminės sveikatos priežiūros centras (191), „Gelžbetonis“ (187), Vartotojų kooperatyvas (181), „Wurth Lietuva“ (153) ir „Universalūs medžio produktai“ (141).
Vilniaus rajone daugiausiai asmenų (1574) įdarbino „Me Transportas“, teikianti logistikos paslaugas.
Antroje vietoje buvo „Vilniaus paukštynas“ su 1127 darbuotojais, trečioje – degalinių tinklas „Viada LT“ su 1074. Tiesa, matyt, kaip ir prekybos tinklų atveju, jie yra pasiskirstę po visą Lietuvą.
Vilniaus rajone „Lietpak“ įdarbino 647 žmones, „Baltic Petroleum“ – 573, „LT Logic“ – 367, „Yara Lietuva“ – 365, „Vilnika“ – 287, „Padvaiskas ir Ko“ – 256, „Refra“ – 242.
Didžiausi atlyginimai
Taip pat peržiūrėjome „Sodros“ duomenis apie šių 80 įmonių mokamus atlyginimus.
2021 metų gruodį didžiausios vidutinės draudžiamos pajamos buvo įmonėje „Yara Lietuva“ ir sudarė 3688,02 euro (apie 2230 eurų „į rankas“). Tiesa, panašu, kad šventiniu laikotarpiu čia buvo išmokėtos premijos, nes lapkritį ir anksčiau atlyginimai „popieriuje“ svyravo apie 2,4 tūkst. eurų.
Atmetus „Yara Lietuva“ tarp didžiausių Vilniaus apskrities darbdavių didžiausiomis algomis galėjo pasigirti „Danske Bank“ (2738,64 euro, apie 1,7 tūkst. „į rankas“) ir „Wurth Lietuva“ (2614,61 euro, apie 1,6 tūkst. eurų „į rankas“). „Delfi“ planuoja skelbti interviu su šių įmonių vadovais.
Dideliais atlyginimais tarp atrinktų įmonių gruodį pasižymėjo „Gealan Baltic“ (vidurkis – 2449,89 euro), „Santaros klinikos“ (2441,84 euro), „Ignitis gamyba“ (2375,84 euro), „Nemuno banga“ (2336,88 euro), „Lietpak“ (2268,21 euro), Trakų rajono savivaldybės administracija (2231,72 euro) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (2185,26 euro).
Išsiskiria moksliniu potencialu
S. Besagirskas „Delfi“ dėstė, kad Vilniaus apskritis iš kitų šalies regionų dar išsiskiria tuo, kad joje yra gana daug inovatyvių įmonių.
„Čia ir mokslo institutai, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir t. t. Labai daug mokslinio potencialo būtent Vilniuje. Jei kas nors investuoja ne į darbo vietas, kur reikia atlikti kažkokį fizinį darbą, pagaminti prekę ar paslaugų centre atsiliepti į skambutį, pasakyti konkretų iš anksto parašytą atsakymą, bet reikia kažką kurti – Vilnius čia vienareikšmiškai pirmauja.
Vienintelė nedidelė atsvara yra Kaunas, bet jis iš toli nepasiveja Vilniaus su savo moksliniu potencialu, o kiti miestai net negali konkuruoti. Automatiškai Vilniuje yra ir smulkaus verslo, kuris susijęs su inovacijomis, ne su prekyba ar gamyba.
Žinoma, Vilnius išsiskiria tuo taip vadinamu „oriniu“ verslu, kai valstybė labai daug pinigų išleidžia visokioms viešinimo kampanijoms, studijoms ir pan. Čia dominuoja vilniečiai, kurie maitinasi iš valstybės biudžeto. Klausimas, kiek jie kuria realios vertės. Gal labai daug ir nekuria, tai tie vadinamieji „sėdmaišininkai“, – juokavo jis.
Kaip žinia, prieš kurį laiką Lietuva dėl didesnės ES paramos pasiskirstė į du regionus: Vilniaus ir likusios šalies. Vilniuje vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto rodiklis jau pasiekė 112 proc. ES vidurkio, kai kituose regionuose jis svyruoja tarp 42 ir 77 proc.
„Galbūt ir visai gerai išskirti Vilnių kaip turtingą regioną. Tik tas išskyrimas buvo netikslingai padarytas – būčiau išskyręs tik Vilniaus miestą ir rajoną, o ne visą apskritį. Šalčininkų, Širvintų ir kiti rajonai yra gana skurdūs, lyginant su Vilniumi“, – pastebėjo S. Besagirskas.
Jis dar pažymėjo, kad visai nenuostabu, jog Vilniuje šiuo metu yra daugiausiai verslo.
„Paprastas dalykas – dėl pačių gyventojų. Manau, kad gyventojų prieaugis vis tiek bus didžiausias Vilniuje, dar Kaune, gal kažkiek Klaipėdoje. Kiti miestai lieka kaip gamybinės bazės, bet ilguoju laikotarpiu aš kažkaip netikiu regionine politika. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, visame pasaulyje. Automatiškai verslai kuriasi, projektuodami, kad ir darbo jėgos galima surasti čia, ji labiau išsilavinusi.
Patys vadovai – jei senesnės kartos, tai dar linkę gyventi savo miestuose, o jaunimas nori gyventi Vilniuje ar Kaune. Tai jei pats žmogus nori gyventi čia, tai jis čia kurs įmonę, trauks darbuotojus ir t. t. Manau ir ateityje turėsime dviejų ar trijų miestų valstybę su nedideliais vegetuojančiais regionais. Manau, turėsime Vilniuje apie pusę visų registruotų įmonių jau po dešimtmečio“, – spėjo pašnekovas.
Atsigaunanti darbo rinka
Užimtumo tarnyba „Delfi“ dar pateikė statistikos, kad Vilniaus apskrityje jos aptarnaujamų darbdavių skaičius siekia 69,3 proc. visų veikiančių darbdavių.
„Darbingo amžiaus gyventojų skaičius čia yra 531.350 (31 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų). Užimtumo tarnyboje sausio 1 dieną registruoti 50.709 nedirbantys asmenys – tai 9,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 10,2).
Vilniaus klientų aptarnavimo departamente įregistruoto kliento profilis sausio 1 dieną: tarp darbo ieškančių daugiau vyrų – 51,5 proc., ilgalaikiai bedarbiai sudaro 36,4 proc., kaimo vietovių gyventojai – 24,4 proc., jaunimas iki 29 metų – 19,4 proc., vyresni nei 50 metų – 37,3 proc., negalią turintys asmenys – 6,3 proc., absolventai – 0,5 proc.
Pagal turimą kvalifikaciją, profesinį išsilavinimą turi 33,9 proc., aukštąjį – 33,6 proc., žemos kvalifikacijos (nekvalifikuoti) – 32,5 proc. ir niekur nedirbę – 6,3 proc. darbo neturinčių asmenų Vilniaus apskrityje“, – nurodė tarnyba.
Pastebėta, kad darbo rinkos padėtis praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje rodė aiškius atsigavimo požymius.
„Pastaraisiais mėnesiais mažėjęs nedarbas ir didelė laisvų darbo vietų pasiūla liudija, kad daugelis verslų prisitaikė prie pandemijos ir grįžo į daugiau ar mažiau normalų veiklos ritmą.
Šalyje 2021 metų pradžioje registruotas 277 tūkst. darbo ieškančių asmenų skaičius sumažėjo iki apie 176 tūkst. metų pabaigoje. Per metus registruotas nedarbas šalyje sparčiai mažėjo, bet vis dar išlieka aukštesnis nei 10 proc. Tam įtakos turėjo ne tik po karantino atsivėrę verslai, ekonomikos augimas, bet ir pasikeitusi darbo paieškos išmokų mokėjimo tvarka. Sparčiausiai per metus mažėjo darbo neturinčio jaunimo iki 29 metų, lėčiausiai – vyresnių nei 50 metų asmenų.
Vilniaus apskrityje per metus (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) registruotas nedarbas smuktelėjo 4,9 proc. punkto. Šalyje mažiausias registruotas nedarbas sausio 1 dieną buvo Klaipėdoje – 8,4 proc. ir Vilniuje – 9,1 proc. Sostinėje fiksuojama geriausia situacija darbo rinkoje visoje Vilniaus apskrityje, nedarbas mažesnis (9,1 proc.) nei bendras šalyje (10,2 proc.). Didžiausias registruotas Ukmergės – 11,6 proc.ir Šalčininkų rajonuose – 11,1 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 metais daugiausiai laisvų darbo vietų registruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės. Vilniaus apskrityje registruotos laisvos darbo vietos sudarė kiek daugiau nei trečdalį (36,9 proc.) visų šalyje pateiktų darbo pasiūlymų. Vilniaus ir Kauno apskrityse – daugiau nei pusę (56,2 proc.) registruotų laisvų darbo vietų“, – rašoma atsakyme.
Labiausiai trūksta gydytojų ir mokytojų
Užimtumo tarnyba dar pateikė, kad šalyje šių metų sausio 1 dieną buvo registruota 7.680 laisvų darbo vietų, iš jų – 2.993 Vilniaus apskrityje. Tai – 39 proc. visų šalyje registruotų laisvų darbo vietų ir beveik dvigubai daugiau nei 2020 metų sausio 1 dieną.
„Pernai Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas užimtumą suteikė 74.086 bedarbio statusą turintiems asmenims, iš jų – 69.213 padėta įsidarbinti, 4.873 dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (parama mokymuisi, užimtumo rėmimo priemonės ir kt.).
2021 metais su darbuotojų trūkumu ir sunkumais užpildant laisvas darbo vietas susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Tai nurodė kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė. 2020 metais tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.).
Darbdaviai įvardijo tris pagrindines darbo jėgos trūkumą sąlygojančias priežastis: darbo ieškančių asmenų motyvacijos stoka, dideli lūkesčiai dėl darbo užmokesčio bei nepakankama kvalifikacija. Darbo ieškančiųjų motyvacijos stoką pagrindine darbuotojų trūkumo priežastimi įvardijo visų apskričių, išskyrus Utenos ir Vilniaus, darbdaviai. Utenos apskrityje daugiausiai darbdavių nurodė darbo ieškančiųjų kvalifikacijos stygių, Vilniaus – didelius darbo ieškančiųjų lūkesčius dėl užmokesčio.
Vilniaus apskrities darbo rinkoje išlieka aktualūs iššūkiai ir šiemet – darbo jėgos pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas, teritoriniai nedarbo skirtumai tarp savivaldybių, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nemažėjantis nemotyvuotų, nekvalifikuotų darbo ieškančių asmenų skaičius ir palyginti žema skelbiamų laisvų darbo vietų kokybė“, – nurodoma komentare.
Tarnybos duomenimis, Vilniaus apskrityje labiausiai trūksta gydytojų, mokytojų, inžinierių, programinės įrangos kūrėjų, statybininkų, kasininkų ir pardavėjų, autobusų, troleibusų ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, maisto ruošos specialistų, siuvėjų. Iš viso daugiau nei 50 profesijų darbuotojų.
Šiuo metu Užimtumo tarnybos darbo skelbimuose laisvų darbo vietų Vilniaus regione siūlomas atlyginimo vidurkis yra 1.126 eurai, Vilniaus mieste – 1.143 eurai. Kokybiškų (siūloma alga yra lygi ar didesnė už savivaldybės vidurkį) laisvų darbo vietų Vilniaus regione – 10,5 proc., šalyje – 15,1 proc., Vilniaus mieste – 7,4 proc.
