Kaip kinų komunistai tapo rizikos kapitalistais

2020-ųjų pradžioje, kai dėl pandemijos „Nio Inc.“ atsidūrė ant bankroto ribos, didžiausio „Tesla Inc.“ konkurento Kinijoje išsižadėjo tiek rizikos kapitalo fondai, tiek užsienio investuotojai, kurie kažkada ir paskatino kompanijos iškilimą. Taigi „Nasdaq“ biržoje listinguojamas „Nio“ atsigręžė į naujausią Kinijos rizikos kapitalistų klasę: Komunistų partijos pareigūnus.

Rytų Kinijoje esančio Hefėjaus savivaldybė skyrė 5 milijardus juanių (787 mln. dolerių) įsigyti 17 proc. pagrindinio „Nio“ verslo akcijų. Kompanija perkėlė pagrindinius vadovus iš Šanchajaus į Hefėjų – miestą, kuris yra perpus mažesnis ir įsikūręs beveik 500 kilometrų giliau į žemyną, – ir pradėjo ten gaminti daugiau transporto priemonių. Centrinė valdžia ir Anhujus (Hefėjaus provincija) prisijungė prie miesto ir taip pat investavo į „Nio“.

Tai gali pasirodyti panašu į, kaip pastebi kaip kurie apžvalgininkai, prezidento Xi Jinpingo vadovaujamai Kinijai būdingą valdžios užgrobimą: agresyviai ryžtinga valstybė, brukanti vis ilgėjantį diktatų sąrašą inovatyvioms privačioms kompanijoms, kurias taikomasi atgrasyti nuo verslumo. Tačiau „Nio“ istorija susiklostė visai kitaip.