„Ginkluotės gamybai Lietuvoje nuo senų laikų taikyta daug ribojimų, kurie trukdė plėsti ar pradėti tokį verslą. Šie draudimai akivaizdžiai praradę prasmę dabartinių įvykių Europoje kontekste. Turime daryti greitus pokyčius, nes norime stiprinti lietuvišką gynybos pramonę“, – sako A. Armonaitė.

Pasak jos, reikia išnaudoti Lietuvoje veikiančius LEZ kaip galimybę čia kurtis naujoms lietuviškoms gynybos įmonėms arba kviesti užsienio investuotojus. Juolab kad dėmesio iš gynybos pramonės sektoriuje dirbančių užsienio investuotojų yra.

„Šiuo metu daug ginklų perkame iš savo partnerių, tačiau turime gerą galimybę tapti daugiau ginkluotės eksportuojančia šalimi. Turime daug inovatyvių, lietuviškų įmonių, kurios jau dabar gamina išmanius komponentus, naudojamus ginklų pramonėje. Tai gera bazė aktyviau vystyti Lietuvoje dronų ir kitų išmanių ginklų gamybą“, – teigė A. Armonaitė.

Anot ministrės, dėl karo Ukrainoje augant ginkluotės paklausai, Lietuva turėtų didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę bei lietuviškos kilmės produktų eksportą.

Pranešime pažymima, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija valdo Gynybos investicijų fondą, per kurį bus skatinama eksperimentinė plėtra ir inovacijų veiklos gynybos ir saugumo srityje bei įgyvendinama finansinė priemonė „MILInvest“. Fondo valdytoja – bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Per „MILInvest“ bus finansuojamos dvejopo naudojimo technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, autonominės sistemos, biotechnologijos, kvantinės, viršgarsinės ir kosmoso technologijos, naujosios medžiagos ir varomosios sistemos. Įgyvendinant priemonę bus sudaromos sąlygos kurti naujus produktus, finansuoti ankstyvos stadijos įmones, kurti įmones ir joms augti, o tai leis pritraukti į Lietuvą NATO investicijas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją