aA
Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka susiginčijo, pagal ką turėtų būti sprendžiama, kad žmogus Lietuvoje skursta.
© DELFI montažas

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas teigia, kad dabartinė metodologija, kai apie skurdą Lietuvoje sprendžiama pagal santykinį skurdo rodiklį yra klaidinanti.

Pagal tai, Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo ribos pernai gyveno 22,9 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra šiek tiek daugiau nei užpernai. Ekonomistui sukėlė abejonių, kaip gali taip būti, kad mažėjant nedarbui ir sparčiai augant atlyginimams didėja skurdas.

Santykinio skurdo rodiklis parodo, kokios dalies gyventojų pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų (medianos). N. Mačiulis rado, kad vadovaujantis tokia logika Liuksemburge yra 16 proc. gyventojų, kurie laikomi skurstančiais, nors jų pajamos viršija 2000 eurų per mėnesį .

„Akivaizdu, kad tai nėra skurstantis žmogus tiesiogine ta žodžio prasme, kaip mes tai suprantame – badaujantis, neturintis gyvenamosios vietos, negalintis įsigyti norimų maisto produktų“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, šis rodiklis rodo ne skurdą, o pajamų nelygybę.

„Tačiau jį pristatant kaip skurdo rodiklį galima nepagrįstai dramatizuoti situaciją, ir teigti, kad štai kas ketvirtas lietuvis yra skurde. Taip tikrai nėra“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, yra kitas – absoliutinis skurdo rodiklis, kuris matuoja, kokia dalis gyventojų negali įsigyti pirmo būtinumo prekių. Jis yra matuojamas pagal bendrus kriterijus visoje Europos Sąjungoje.

Apklausoje yra devynių prekių ir paslaugų sąrašas. Pavyzdžiui, galimybė vartoti mėsą ir žuvį bent kelis kartus per savaitę, bent savaitę atostogauti ne namie, įsigyti automobilį. Jeigu bent trijų iš tų dalykų žmogus negali sau leisti, laikoma, kad jis skursta.

„Tokių gyventojų Lietuvoje yra gerokai mažiau – apie 13 proc. Apie tokį skurdą ir turėtume kalbėti“, – sakė N. Mačiulis.

Statistikos klystkeliai

„Swedbank“ ekonomistas teigė, kad santykinio skurdo rodiklis yra neiškalbingas dar ir dėl to, kad jis nieko nepasako apie skirtingas situacijas žmonių, kurie gyvena didmiesčiuose ir kaimo vietovėse arba vienkiemiuose.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio albumo nuotr.

„Natūralu, kad vienkiemyje gyvenančio asmens, kuris neturi jokių paskolų, finansinių įsipareigojimų, turi ūkį, iš kurio gauna visus jam reikalingus maisto produktus, poreikiai yra kitokie nei žmogaus, kuris turi vaikų, turi juos vesti į darželius, mokamus būrelius, naudojasi brangiomis kitomis paslaugomis, kurių reikia mieste.

Tai irgi yra priežastis, kuri daro šį rodiklį šiek tiek beprasmiu. Nėra prasmės lyginti įvairių gyventojų, gyvenančių skirtingose Lietuvos vietose ir turinčių skirtingus poreikius ir finansinius įsipareigojimus“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, šis rodiklis yra klaidinantis, nes jis ignoruoja netgi aplinkybę, kad visiems gyventojams finansinė padėtis gerėja, ir vis tiek rodo, kad didėja skurdas.

„Pavyzdžiui, visų gyventojų pajamos didėja, taip pat ir skurdžiausiai gyvenančių asmenų pajamos didėja 5 proc. Tais pačiais metais kainos padidėja 2 proc. Vidutinis darbo užmokestis arba vidutinės pajamos padidėja daugiau negu 5 proc. Tada gaunasi visiškai absurdiška situacija, kada visiems gyventojams pajamos didėja daugiau negu auga kainos, bet kartu didėja santykinis skurdas“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, priešingoje situacijoje, pavyzdžiui, per krizę gali nutikti taip, kad mažėjant pajamoms visiems gyventojams tiems, kurie gauna didžiausias pajamas, jos sumažėja labiau, ir tada būtų matomas mažėjantis skurdo rodiklis, nors didelė dalis gyventojų atsidurtų skurde dėl mažėjančių pajamų.

„2017 m. šis rodiklis labai suklaidino visuomenę, nes pasklido žinutė, kad padidėjo skurdas, buvo bandoma ieškoti priežasčių, kodėl taip įvyko“, – sakė N. Mačiulis.

Nors, pasak jo, beveik visiems gyventojams pajamos didėjo labiau negu didėjo kainos. Bet išaugo pajamų nelygybė tarp tų, kurie gauna darbo užmokestį, ir tų, kurie gauna socialines išmokas.

Siūlo žiūrėti į negalinčius įpirkti būtiniausių dalykų

Priimant ekonominės arba socialinės politikos sprendimus, pasak ekonomisto, visų pirma reikia žiūrėti, ar tas rodiklis, pagal kurį vertinama, rodo pajamų nelygybę ar absoliutinį skurdą.

„Jei norime, kad būtų kuo mažiau gyventojų, kurie negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tada reikia mažinti nedarbo lygį arba didinti socialines išmokas tiek, kad ir bedarbis galėtų gyventi gana padorų gyvenimą“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto vertinimu, socialinių išmokų didinimas nebūtų pats teisingiausias kelias, nes jis sukurtų sąlygas, kada gyventojas jaučiasi pakankamai patogiai ir neieškodamas darbo.

„Turbūt, teisingesnis kelias yra ieškoti galimybės įtraukti žmones į darbo rinką. Reikėtų kurti darbo vietas ten, kur jų trūksta, tai yra mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse, perkvalifikavimo programas, mokymo centrus“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, sprendžiant šią problemą dar būtų galima taikyti neigiamą pajamų mokestį mažiausiai uždirbantiems asmenims, auginantiems vaikus.

Nesutinka su banko ekonomistu

Socialinę politiką ir viešojo sektoriaus ekonomiką be kitų dalykų Vilniaus universitete dėstantis prof. R. Lazutka nesutinka su N. Mačiulio kritika, kad dabartiniai rodikliai, pagal kuriuos matuojamas skurdo lygis, yra klaidinantys.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak jo, skurdo lygis yra skaičiuojamas pagal „Eurostat'o“ metodiką, kuri yra naudojama visose Europos Sąjungos šalyse. Šiais duomenimis remiasi ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

R. Lazutka nesutinka, kad rodiklis rodo šalies gyventojų pajamų nelygybę, nes, pasak jo, jis skaičiuojamas nuo vidutinių šalies gyventojų pajamų.

Šiuo metu jos sudaro šiek tiek daugiau negu 500 eurų vienam asmeniui. Vertinant santykinio skurdo rodiklį, paskaičiuojama, kokią sumą sudaro 60 proc. nuo šių pajamų. Dabartiniu metu tai yra 307 eurai.

Pasak eksperto, šiuo metu skursta didelė dalis bedarbių (daugiau negu 60 proc.), pensininkų (maždaug 36 proc.), vienišų mamų (daugiau negu 40 proc.), tris ir daugiau vaikų auginančių šeimų (apie 40 proc.). Skurstančių tarp dirbančiųjų nėra daug – apie 10 proc.

R. Lazutka nesutinka, kad skurdo rodiklius reikėtų susieti su būtinųjų prekių ir paslaugų krepšeliu. Jeigu žmogus negali įpirkti tų dalykų, esą būtų laikoma, kad jis skursta.

„Toks skurdo supratimas buvo maždaug prieš šimtą metų Anglijoje. Dabar toks supratimas yra paprastai taikomas Trečio pasaulio šalyse, todėl, kad ten yra aktualu maistas, pastogė, rūbai. O Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, yra aktualus santykinio skurdo rodiklis. Todėl, kad yra svarbu, kad žmonės galėtų gyventi tą gyvenimo būdą, kuris yra šalyje įprastas“, – sakė R. Lazutka.

Pasak jo, pagal santykinio skurdo apibrėžimą manoma, kad skursta tie, kurių socialiniai ištekliai yra nepakankami, kad žmogus galėtų gyventi šalyje įprastą gyvenimo būdą, ir dėl tų išteklių stokos jis yra išstumiamas iš visuomenės.

„Pavyzdžiui, jei visuomenės gerovė auga ir vidutinio gyventojo pajamos padidėja 10 proc., o kukliau gyvenančių gyventojų pajamos paaugo tik 5 proc., laikoma, kad jie nuskurdo, nes nebegali pavyti visuomenei įprasto gyvenimo būdo“, – sakė R. Lazutka.

2 pav. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų 2009–2017 m. Procentais (Lietuvos statistikos departamentas)
2 pav. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų 2009–2017 m. Procentais (Lietuvos statistikos departamentas)
© Statistikos departamentas

Pasak jo, taip atsitiko su pensininkais. „Skelbiama, kad 5 proc. punktais daugiau pensininkų skursta. Taip atsitiko todėl, kad vidutinis sluoksnis ėmė gyventi geriau, nes ekonomika auga, didėja jų pajamos, ir skurdo riba išaugo 25 eurais vienam asmeniui. Dabar pensininkas, kurio pensija siekia 300 eurų jau yra laikomas skurstančiu. Tai yra teisingas supratimas, nes visuomenės gerovė auga, o pensininko atsilieka“, – sakė R. Lazutka.

Jis nesutinka su kritikais, kurie sako, kad žmogus neskursta, jeigu jis yra pavalgęs, turi pastogę ir rūbus.

„Dauguma tarptautinių organizacijų pripažįsta, kad žmogus yra socialinė būtybė, o ne tik biologinė“, – sakė R. Lazutka.

Pasak eksperto, šiuo metu skursta didelė dalis bedarbių (daugiau negu 60 proc.), pensininkų (maždaug 36 proc.), vienišų mamų (daugiau negu 40 proc.), tris ir daugiau vaikų auginančių šeimų (apie 40 proc.). Skurstančių tarp dirbančiųjų nėra daug – apie 10 proc.

Dešinieji ir kairieji laikosi skirtingų požiūrių

Pasak eksperto, dešinieji ir kairieji laikosi skirtingų požiūrių, kas yra atsakingi už skurdą – patys žmonės ar valstybė.

„Dešinieji sako, kad tai daugiau priklauso nuo asmeninių žmogaus pastangų arba sprendimų. Tai yra tarsi žmogaus patologija, jis esą tą pasirenka. Pavyzdžiui, mergina nebaigusi mokslo pasigimdo vaiką arba išsiskiria, netenka darbo, neturi išsilavinimo“, – kalbėjo R. Lazutka.

Pasak jo, kairieji laikosi požiūrio, kad skurdas yra visuomenės struktūros problema.

„Todėl, kad šiuolaikinė visuomenė yra tokia, kad visada yra dalis žmonių, kurie neturi darbo. Arba reikalavimai darbo rinkoje yra tokie aukšti, kad jie ne visi gali įgyti tinkamą išsilavinimą. Visuomenė yra tokia, kad yra labai paplitę skyrybos, ir visada šiais laikais bus vienišų tėvų su vaikais“, – aiškino R. Lazutka.

Pasak jo, tiesa yra per vidurį, tai priklauso ir nuo asmeninių pastangų, ir nuo visuomenės struktūros. Eksperto teigimu, vengiant problemos labai svarbus yra išsilavinimas, nuo jo priklauso pajamos, galimybės įsidarbinti, rizika netekti darbo.

„Skurdo lygis tarp žmonių, kurie baigia universitetus yra 2-3 procentai. Čia yra atsakymas, kodėl Lietuvoje jaunimas veržiasi mokytis, visuomenėje jaučiama, kad be mokslo bus prastai“, – sakė R. Lazutka.

Pasak jo, taip pat svarbus gebėjimas išsilaikyti darbo rinkoje, persikvalifikavimas, rūpinimasis, kad neprarastum darbo.

„Svarbūs žmogaus asmeniniai sprendimai susiję su šeima – galimybės sukurti ir išsaugoti šeimą. Tarp dviejų tėvų, kurie turi vieną arba du vaikus, skurdo lygis nėra didelis. O jeigu išsiskiria, yra didelė tikimybė, kad tas, kuris lieka su vaikais, skurs“, – sakė R. Lazutka.

Atkreipė dėmesį į pensijas

Srityse, kur yra visuomenės atsakomybė spręsti problemą, ekspertas visų pirma įvardino pensijas.

„Jas tiesiog reikia didinti. Dabartinė valdžia (ir aš joje buvau) pusantrų metų prašnekėjo, kaip bus blogai 2050 m., kada bus demografinė krizė, ir pensijos bus mažos. Apie tą galima daug šnekėti, bet reikia daryti, kad tos pensijos būtų pakenčiamos jau 2018 metais“, – sakė R. Lazutka.

Pasak jo, reikia geriau finansuoti pensijas.

„Jeigu žiūrime pagal makroekonominius duomenis, tai Lietuvoje pensijoms skiriama valstybės išteklių dalis yra labai maža palyginti su kitomis šalimis. Nenuostabu, kad tos pensijos mažos, ir didelė dalis pensininkų skursta“, – sakė R. Lazutka.

Pasak jo, tokioje situacijoje nėra prasminga kalbėti apie papildomą kaupimą.

„Andrius Užkalnis DELFI yra parašęs: „negalvokite, kad vokiečiai pensininkai keliauja po pasaulį iš valstybinių pensijų. Būtent iš valstybinių pensijų jie ir keliauja, todėl, kad tik 1,5 proc. vokiečių pensininkų pajamų yra iš privačių fondų“, – sakė R. Lazutka.

Pasak jo, norint, kad valstybinės pensijos būtų pakenčiamos, reikia tam skirti daugiau lėšų.

„Tam reikia jas surinkti. Ir mokesčių reforma turėtų būti į tą pusę, o ji daroma į priešingą. Jie „Sodros“ įmoką mažina, kada toks pensininkų skurdas“, – sakė R. Lazutka.

Pasigenda dėmesio bedarbiams

Dar viena didelė skurstančiųjų grupė yra bedarbiai. Pasak VU profesoriaus, Lietuvoje vyrauja nuostatos, kad bedarbiai yra tinginiai. Esą jie todėl ir yra bedarbiai, nes tingi.

„Šita nuostata, kad viskas priklauso nuo žmogaus, yra radikaliai dešinioji. Avulis arba Dargis skelbia, kad trūksta darbo jėgos, o čia žmonės atseit neranda darbo, tai akivaizdu – tingi“, – sakė R. Lazutka.

Bet, pasak jo, tai ne visada teisinga. Yra žmonių, kurie ieško darbo miesteliuose arba kaimuose.

„Pavyzdžiui, Šiauliuose darbo yra. Bet žmogus gyvena už 25 kilometrų, kur autobusas važiuoja kartą per parą, o automobilio jis neturi. Net, jeigu ir turi, jam automobilio draudimas ir kuras kainuos tiek, kad jam už minimalią algą dirbti neapsimokės, o ten aplinkui tų darbų nėra, arba jie yra tokie, kur algos nemoka“, – sakė R. Lazutka.

Jis atkreipė dėmesį, kad EK ir EBPO yra atkreipusios dėmesį, kad nedarbo draudimas Lietuvoje yra labai kuklus.
Pasak jo, taip pat svarbi yra parama šeimai, kuri turėtų būti dosnesnė.

„Vieniši tėvai net ir su vienu vaiku skursta, jeigu alga yra nedidelė“, – sakė R. Lazutka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Exxon“ ir „Rosneft“ kartu su Japonijos ir Indijos partneriais planuoja statyti SGD gamyklą Rusijoje (9)

Rusijos „ Rosneft “ ir JAV „ ExxonMobil “ kartu su Japonijos SODECO ir Indijos „ONGC...

Justas Pikelis: apie milijoninį verslą ir nuotraukas su rusų oligarchais (27)

„Ką jūs galite padaryti per 18 minučių? Galbūt nubėgti iki parduotuvės, galbūt išsikepti...

Prancūzų žiniasklaida ragina Macroną neuždaryti prezidentūros rūmų spaudos salės (2)

Prancūzijos prezidentūros spaudos asociacija paragino prezidentą Emmanuelį Macroną iš naujo...

„Novaturas“: „Small Planet Airlines“ pertvarka kelionių nepaveiks (4)

Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „ Novaturas “ teigia, kad bendrovės...

Tapo taisyklių įkaitu: oro uoste paliktų daiktų grąžinti niekas neskuba (22)

Vilniečių šeima dėl lėktuve netyčia palikto kompiuterio atsidūrė aklavietėje. Viename...

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (214)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Vaiko teisių tarnybos vadovė: kauniečių šeimos berniukas buvo mušamas rykštele (64)

Du vienos kauniečių šeimos vaikai perkelti į laikinąją globą po to, kai mama per...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (328)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Orai: talžys vėjai, būkite atsargūs! (1)

Šiąnakt pradės stiprėti šiaurės vakarų vėjas: vakariniuose rajonuose gūsiai sieks 15–20...

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (51)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Čempionų lyga: „Juventus“ laimėjo Mančesteryje, Romoje – incidentas metro, sužeistieji ir CSKA fiasko

Trečiadienio vakaras UEFA Čempionų lygoje buvo karštas. Sužaistos aštuonerios trečio grupių...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (1107)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (65)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...

Tyrimas parodė: seksas su buvusiu partneriu netrukdo atsigauti po išsiskyrimo (17)

Tūkstančius kartų girdėjote įspėjimą, kad po išsiskyrimo to daryti nederėtų, tačiau seksas...

Kaip Agnės Jagelavičiūtės padiktuotą aprangos kodą interpretavo vakaro svečiai (25)

Kaip apsirengtumėte į vakarėlį, kurio aprangos kodas – fashion animal ? Savo interpretacijas...