Faktas – sufalsifikuotą vaizdo įrašą apie žiaurų elgesį gyvūnų fermoje peržiūrės ir pakomentuos kur kas daugiau vartotojų, nei žinią, kad vienas įtakingiausių mados pasaulio žmonių, „Chanel“ ir „Fendi“ mados namų dizaineris Karlas Lagerfeldas savo kolekcijose naudoja Kauno rajone, Vilkijoje, išaugintų žvėrelių kailius.
Mitams griauti žvėrelių augintojai renkasi atvirumą ir visuomenei plačiai atveria fermų duris.
Kailis sugrįžta į žiemos kolekcijas
Beje, žinia apie Karlą Lagerfeldą nėra laužta iš piršto. Apie 70 proc. Lietuvoje išauginamų kailių atitinka aukščiausią kategoriją (TOP LOT), tokius kailius perka žinomi ir garsūs mados namai: „Fendi“, „Burberry“ ar „Dior“.
Į geriausių aukcionų kailių rinkinius patekusių kailių kaina gali daug kartų viršyti kailio kainą, nes jį nupirkti yra garbės reikalas, kaip ir ūkininkui, kurio kailis atrenkamas į TOP LOT.
Aukščiausios kategorijos vieno audinės kailio kaina paskutiniame aukcione buvo 137 eurai už baltos spalvos velveto kailiuką, nors vidutinė kailio kaina tesiekė 31 eurą. Rekordinė „Vilkijos ūkio“ vieno kailio kaina 2016 m. kovo aukcione buvo 105 eurai už rudą audinę.
Net 70 proc. 2016 m. rudens/žiemos kolekcijų sukurtos panaudojant natūralų kailį. Pasak Pauliaus Gabinaičio, Helsinkio „Saga Furs“ aukciono atstovo, atsakingo už žvėrelių augintojų veiklą Baltijos regione, kuo toliau, tuo daugiau kailio atsiranda vyriškose kolekcijose.
„Nuskambės paradoksaliai, bet kailis vis labiau populiarėja vasaros kolekcijose. Dabar madinga kailio elementais puošti palaidinukes, sukneles ar sijonus. Dar vienas įdomus niuansas – anksčiau buvo įprasta gaminį siūti iš viso kailiuko. Dabar didžioji dalis kailinės produkcijos gaminama iš kailio juostelių, maišant skirtingų rūšių gyvūnų kailius“, – sakė pašnekovas.
Vasarėjančios tendencijos, anot P. Gabinaičio, nesusijusios su klimato atšilimu. „Audinės kailis nėra šildantis, šios savybės priskiriamos lapės kailiui. Audinės kailio gaminys paprastai pritaikytas ne žemesnei nei -5 °C temperatūrai. Audinės kailiniai – mados, o ne šilumos reikalas“, – teigė „Saga Furs“ aukciono atstovas.
P. Gabinaitis pastebėjo, kad prieš 5–6 metus populiariausias buvo rudas audinių kailis, dabar ant bangos – sidabrinis, baltas, palamino spalvos kailis.
„Kitas dalykas – dengiamojo plauko ilgis. Prieš 4–5 metus, kai produkcija buvo orientuota į Rusijos rinką, populiaresni buvo kailiai, turintys ilgą dengiamąjį plauką. Dabar, kai 70 proc. pirkėjų yra iš Kinijos, pageidaujama trumpo plauko, vadinamojo velveto tipo, kailiukų. Keičiasi 2 pagrindiniai aspektai – spalva ir dengiamojo plauko ilgis“, – tendencijas atskleidė P. Gabinaitis.
Madingiausia – ruda spalva
„Vilkijos ūkio“ direktorius Česlovas Tallat-Kelpša taip pat įsitikino, kad dabar paklausiausi spalvoti kailiai.
„Priežastis paprasta – spalvotų kailių mažiau, jie egzotiškesni, be to, spalvotus kailius, skirtingai nei juodus ar rudus, galima nudažyti. Pastaraisiais metais spalvotų kailių kaina buvo aukštesnė, nors neišvengta ir paradoksų: kai kainos buvo nukritusios, rudi kainavo daugiau nei balti“, – sakė bendrovės direktorius.
Vis dėlto, Č. Tallat-Kelpšos nuomone, rudi kailiai niekada neapleis podiumo, ši spalva išliks pagrindine.
„Audinės kažkada buvo rudos, todėl ir dabar šios spalvos žvėreliai yra mažiausiai nutolę nuo gamtos. Ruda spalva yra genetiškai stipriausia, rudos audinės atspariausios ligoms. Esame padidintos rizikos zonoje dėl aleutinės ligos, todėl mūsų ūkis vengia kitų spalvų, nesivaikome prabangos, nes bijome užkrėsti fermą“, – neslėpė pašnekovas.
Auginti blogomis sąlygomis nuostolinga
„Vilkijos ūkyje“ dabar laikoma apie 80 tūkst. audinių. Direktorius tikino, kad plėsti ūkio neketina, bet žada ir toliau modernizuoti fermas, investuoti į žvėrelių gerovę. Per pastaruosius 4 metus „Vilkijos ūkis“ investavo daugiau nei 11 mln. eurų ir tik mažiau nei 4 proc. šios sumos sudaro ES parama.
Modernizuotis verčia ne tik nuo praėjusių metų gegužės įsigaliojusios naujos kailinių gyvūnų laikymo taisyklės, bet ir paprasta šio specifinio verslo logika – aukštos kokybės ir pakankamo dydžio kailis būna tada, jei gyvūnas laikomas tinkamomis sąlygomis, jei jam nieko netrūksta, jei jis nepatiria streso.
Auginti žvėrelius blogomis sąlygomis nuostolinga, nes kailio kaina bus mažesnė už pašarų kainą.
Audinė vienu metu gali atsivesti net 14 palikuonių, Vilkijos žvėrelių fermoje vieną vadą paprastai sudaro 4–6 mažyliai.
„Žinoma, siekiame aukštesnio vidurkio. Tuo pačiu nepamirštame, kad audinė gali išmaitinti 8 palikuonis, jei vadoje jauniklių daugiau, likusiems tenka ieškoti surogatinės mamos“, – aiškino Č. Tallat-Kelpša.
Pasak direktoriaus, fermoje nesvarbių ir nereikšmingų darbų nėra, bet vienas atsakingiausių – tinkamai paruošti kailį.
„Gali žvėrelį auginti visus metus ir padarius vieną neteisingą pjūvį patirti didžiulį nuostolį“, – neslėpė direktorius.
Seka danų pavyzdžiu
Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė filmuota medžiaga apie neva nežmonišką elgesį su žvėreliais Kėdainių rajone.
Vis dėlto ne tai paskatino Č. Tallat-Kelpšą, daugiau nei 2 dešimtmečius vadovaujantį audines auginančiam „Vilkijos ūkiui“, antrą kartą surengti atvirų durų dieną.
„Danijoje keliaujant automobiliu galima pamatyti ženklų „Čia veikia audinių ferma, prašome apsilankyti ir sužinoti apie ją daugiau“. Pamaniau, kad danų pavyzdys sektinas. Lietuvoje taip pat klaidžioja mitai. Norime būti išgirsti ir nematau kito būdo, kaip atverti duris“, – sakė direktorius.
Atvirų durų dienoje dalyvavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis neslėpė, kad tarnyba neseniai gavo gyvūnų gynėjų pranešimą apie tai, jog viename ūkyje yra daug kenčiančių gyvūnų.
„Iškart po skundo nuvykus fermą, iš 27 tūkst. gyvūnų rasti tik 2 apsikandžioję, o vienas – dehidratavęs, nes nepakankamai gerai mokėjo gerti iš specialios gertuvės. Viešai skelbti, kad pastebėta daug sužeistų gyvūnų, yra nepagarba visuomenei, meluoti į eterį negalima“, – teigė VMVT atstovas.
Pasak G. Blekaičio, laikant avį, triušį, ar vištą, bet kada gali nutikti nelaimė. Karvių fermose galvijai neretai sužeidžia vienas kitą ragais, bet tokie atvejai neišpučiami ir viešai neeskaluojami.
