Vis dėlto 25-erių Martynas Baranauskas, kuris neseniai Gargžduose atidarė žūklės parduotuvę, sako, kad žvejyba pirmiausia yra ne siekis pagauti laimikį, o galimybė išbandyti savo strategiją ir įrodyti, kad ji geresnė nei naudojama oponentų. O dar smagiau, jei sugebi apgauti gudrią žuvį.

Martyno lūpomis kalba patirtis, kurią jis sukaupė žvejodamas nuo pat vaikystės. Būdamas vos trejų, kai tėtis juodu su broliu nusivedė žvejoti, berniukas sugavo pirmą savo žuvį. Nuo tada meškerės Martynas jau nepaleido iš rankų.

„Gyvenu idealioje žvejybai vietoje – šalia žemupys, Minijos upė, Kuršių marios ir jūra. Labiau mėgstu gaudyti gėluose vandenyse gyvenančias taikias žuvis, bet aplinka ir žmonės padarė didelę įtaką mano pomėgiui, kuris virto gyvenimo būdu. Negalėčiau dabar gyventi didmiestyje“, – sakė jaunasis verslininkas.

Jis ne tik žvejoja savo malonumui, bet ir dalyvauja profesionalų varžybose, yra žvejų klubo „Pyla“ vienas įkūrėjų ir aktyvus narys. Be to, neseniai jo atidarytoje parduotuvėje žvejams pradedami rengti mokymai. Visiems norintiems bus parodoma, kaip gaudyti žuvis nauju metodu.

„Tai yra mūsų pajamų šaltinis, kuriam nereikia didelių investicijų, pakanka žinių. Dabar populiarėja žvejybos būdas, vadinamas „pičingavimu“. Jis nėra labai paprastas, bet duoda gerų rezultatų. Jį naudojant gaudomos plėšriosios žuvys. Kadangi ne visi jį žino, siūlome dalyvauti mokymuose, kainuojančiuose 100 litų žmogui, ir išmokti naudoti šią techniką. Turime žmogų, gerai išmanantį tokią žvejybą. Kiek žinau, net Klaipėdoje nėra tokios paslaugos, todėl tikimės sulaukti klientų dėmesio“, – aiškino parduotuvės direktorius.

Tiesa, ne viskas Martyno gyvenime susiję tik su žvejyba. Dar mokydamasis Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje jis buvo susidomėjęs lengvąja atletika – ilgesnių distancijų bėgimu. Kad galėtų intensyviau sportuoti, baigęs 10 klasių vaikinas persikėlė į Klaipėdą. Ten mokslus baigė statybininkų mokykloje ir įstojo į Kauno technologijos universitetą. Tiesa, jame neužsibuvo ir po pusmečio išvažiavo dirbti į Norvegiją. Ten, dirbdamas statybose, praleido metus. Užsidirbęs pinigų Martynas grįžo į Lietuvą ir įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją. Čia įveikė statybos inžinerijos studijas. Kol mokėsi, taip pat dirbo statybose. Šiuo metu užkietėjęs žvejys studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete ir dirba statybų vadovu.

„Užsienyje buvo galima daug uždirbti. Dar ir dabar ten yra nemažai mano pažįstamų iš Lietuvos, dirbančių statybose. O aš užsidirbau šiek tiek ir grįžau. Nors kalbą ten per porą metų gali išmokti, vis tiek nebūtum priimamas kaip vietinis, o svarbiausia, kad negalėtum savęs realizuoti iki galo“, – pasakojo Martynas.

Sutaupytas lėšas jis skyrė žūklės parduotuvei, kuri priklauso „Koto“ prekybos tinklui, Gargžduose atidaryti.

„Imtis šios veiklos seniai įkalbinėjo daugelis draugų ir artimųjų. Jie sakė, kad turint tiek žinių apie žvejybą būtų tiesiog nedovanotina jomis nesidalyti su kitais. Be to, su broliu jau seniai svajojome apie savo parduotuvę“, – tvirtino vyras.

Nors parduotuvė žvejams duris turėjo atverti dar praeitą rudenį, sutrukdė skaudi nelaimė – eidamas žvejoti upėje nuskendo Martyno brolis Marius. Jis, pasak verslininko, buvo vienas perspektyviausių ir geriausių sportinės žūklės profesionalų Lietuvoje.

„Jis labai daug skaitydavo literatūros apie žvejybą, rašydavo apie ją straipsnius keliems žurnalams, sudarydavo sutartis su mūsų klubo rėmėjais. Apskritai greitai tobulėjo ir vis svajojo tapti pasaulio čempionu“, – liūdnai prisiminė gargždietis.

Negandos nesustabdė Martyno. Paskatintas tėvo ir draugų, gruodžio 9 dieną jis atidarė žūklės parduotuvę Gargžduose. Tai antra tokio tipo parduotuvė mieste, kuriame gyvena apie 18 tūkst. žmonių.

„Atidaryti tokią parduotuvę Gargžduose ryžausi todėl, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje būčiau susidūręs su didele konkurencija ir jau įsitvirtinusiais rinkos veteranais. Čia yra tik vienas konkurentas, bet jis neturi tokio prekių asortimento, kad užsukęs žvejys galėtų rasti viską. Ypač turintis daugiau pinigų ir norintis įsigyti ką nors įdomesnio“, – pasirinkimo priežastis aiškino Martynas.

Jaunasis verslininkas prasitarė girdėjęs, kad konkurentai, sužinoję apie jo parduotuvę, sakė, jog ji neištempsianti nė mėnesio. Pasirodo, klydo, nes žiemą duris atvėrusi parduotuvė sėkmingai veikia ir dabar. Dar daugiau – Martyno teigimu, prekyba gana intensyvi, nes apsipirkti ateina ne tik vietos žvejai, bet ir iš kitų miestų į šią šalies dalį atvažiavę žūklės mėgėjai.

Prie sėkmingos parduotuvės veiklos pradžios prisidėjo ir didžiosios žiemos šventės – tuomet pardavimas gerokai išaugo. O sausio mėnesį spustelėjęs šaltukas priviliojo poledinės žūklės mėgėjus.

„Didžiausia pinigų suma, kurią klientas išleido vienu kartu, buvo 1 300 litų. Dauguma pirkėjų įsigyja prekių vidutiniškai už 100–200 litų. Pelningiausias mėnuo kol kas – sausis“, – neslėpė Martynas.

Paklaustas apie didžiausią iššūkį, su kuriuo susidūrė atidarydamas parduotuvę, verslininkas nusišypsojo: „Nepatikėsite, bet mūsų nedideliame mieste yra gal 15 kirpyklų. Ir visoms sekasi. Bėda, kad jos ir kitos verslo įmonės yra užėmusios geriausias vietas, tinkančias parduotuvei, todėl teko gerokai pavargti, kol radau tai, ko reikia.“

Anot Martyno, verslo pradžia nekainavo labai daug – apie 80 000 litų. Padėjo ir ilgametė pažintis su bendrove „Kotas“, nes pavyko susitarti dėl mokėjimo už dalį prekių atidėjimo – konsignacijos.

Nors investicijos nėra didelės, verslininkas nepuoselėja vilčių, kad jos greitai grįš: „Daug prekių atsivežti nesudėtinga, tačiau ką su jomis darysi, jei niekas nepirks... Dabar tokie laikai, kai žmonės vangiai perka. Nemažai yra išvažiavusių į užsienį. Lietuvoje vis mažėja potencialių klientų. Kita vertus, užsienyje gyvenantys tautiečiai neretai grįžta į tėvynę ir gausiai apsiperka, nes, pavyzdžiui, Norvegijoje tokios prekės kainuoja gerokai brangiau.“

Martyno teigimu, reikės bent poros metų, kol galės pradėti skaičiuoti realų pelną. Kol kas visas pajamas verslininkas skiria dviejų parduotuvėje dirbančių pardavėjų atlyginimams ir verslo plėtrai.

„Kol viskas įsivažiuos, pragyvenimui užsidirbu dirbdamas pagal profesiją – statybų vadovu. Be to, neakivaizdžiai Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoju statybų valdymą. Niekada nežinai, kaip gyvenimas pasisuks, todėl reikia turėti atsarginį variantą ir pajamų šaltinį“, – svarstė M. Baranauskas.

Vis dėlto žvejyba yra didžiausia jo aistra ir daugiausia laiko, pastangų bei pinigų reikalaujantis užsiėmimas. Tam, kad galėtų sėkmingai dalyvauti sportinės žūklės čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje, jis turėjo įsigyti nemažai aukštos kokybės įrangos. Pavyzdžiui, viena jo turimų meškerių kainuoja 7 000 litų. Ar tikrai ji tiek verta?

„Na, ji yra rankomis vynioto anglies pluošto, todėl gerokai atsparesnė ir lengvesnė. Be to, ją galima sudėti taip, kad būtų tokio ilgio, kokio nori, iki 12 metrų. Tarkime, varžybose reikia paruošti nedidelį plotelį, kuriame bus žvejojama. Tokiu atveju sudedama ilga meškerė, pridedamas specialus puodelis, kuriuo pašarą žuvims galima įmesti į vandenį labai tiksliai – daug kartų toje pačioje vietoje. Vėliau taip pat tiksliai galima ir užmesti – būtent toje vietoje, kur buvo šeriama. Ir nereikia mosuoti meškere, stengiantis pataikyti į reikiamą vietą. Viskas paprasta ir efektyvu. Na, o meškerė už 500 litų bus sunki ir žvejyboje, ypač sportinėje, komforto nejausi“, – tvirtino Martynas.

Anot jo, po tiek metų, skirtų žvejybai, dalyvaujant varžybose kartais pakanka mesti žvilgsnį į vandens telkinį ir aplinką ir jau galima pasakyti, kaip reikės žvejoti ar kokios žuvys kibs.

„Žinoma, ne visada planas pavyksta, kartais reikia staigiai keisti strategiją, pavyzdžiui, jei oponentas sugauna labai didelę žuvį. Vis dėlto apytikslę varžybų eigą galima numatyti iš anksto. Bet taip yra Lietuvoje – viską sužiūri pats. Užsienyje profesionalų turnyruose žvejų komandos naudojasi racijomis ir nuolat stebi varžovus, apie pasikeitimus praneša žvejojančiam kolegai“, – pasakojo Martynas.

Nors šalyje yra daug žūklės mėgėjų, pasaulinio lygio žvaigždės dar neturime. Anot Martyno, taip yra dėl to, kad Lietuvoje profesionalūs žvejai kiek susiskaidę, yra dvi tarpusavyje konkuruojančios stovyklos: Žvejų klubų lyga ir Lietuvos sportinės žūklės federacija.

„O juk Vakaruose profesionalūs žvejai gyvena iš dalyvavimo varžybose ir reklamos! Lietuviai tuo pasigirti dar negali. Apskritai mūsų šalyje gal tik Paulius Korsakas sėkmingai verčiasi sportine žvejyba, bet tai pasiekti jam padeda televizijos laida, o ne laimėti turnyrai“, – aiškino žvejys, svajojantis užkopti į sportinės žūklės viršūnę ir su savo komanda laimėti pasaulio taurę.

Dabar pasaulyje geriausiais laikomi italai, belgai ir britai. Martyno manymu, būtent jie yra pagrindiniai konkurentai siekiant pergalių. O jų jaunojo žvejo sąskaitoje yra ne viena. Labiausiai jis džiaugiasi pelnyta asmenine 22 vieta (iš 180 dalyvių) Europos žūklės čempionate bei 8 vieta komandinėse Europos čempionato varžybose, kurią pasiekė su Lietuvos rinktine. Be to, profesionalus žvejys 2010-aisiais tapo šalies čempionu.

Sportinei žūklei, verslui, darbui ir studijoms reikia labai daug jėgų ir laiko, bet M. Baranauskas nesigaili ir tiki, kad pasirinktas kelias galiausiai atves į sėkmę.

„Neturiu šeimos, jokių didelių įsipareigojimų. Tai puikiausias metas įgyvendinti savo planus, siekti tikslų ir pamatyti pasaulio. Manau, būtent tokiu gyvenimo laikotarpiu reikia stengtis padaryti kuo didesnį įdirbį, nes paskui laiko reikės kitoms sritims“, – svarstė 25-erių vyras.

Verslininko teigimu, raktas nuo durų į sėkmę yra nuolatinis darbas, tobulėjimas ir mezgamos pažintys.

„Jei žmogus, atėjęs pas tave, sužinos tai, ko kitur negali sužinoti, būsi jam patikimiausias ir vertingiausias, o tai padės išgarsėti kaip ekspertui. Nors jauni žmonės linkę verkšlenti, aš jiems sakau, kad negalima iškart tikėtis uždirbti milijonų. Reikia to nusipelnyti ir valingai siekti“, – patarė žvejys ir verslininkas M. Baranauskas.

"Natalija Bunkė: verslumas mano kraujyje" ir "Startup sauna - tiems, kurie pradeda nuo idėjos" ieškokite "bzn start" balandžio mėnesio verslo žurnalo numeryje.