Žvejai siūlo verslinę žvejybą keisti rekreacine

Žvejai mėgėjai siekia tapti pagrindiniais vidaus vandenų naudotojais. Jų teigimu, verslinę žvejybą pakeitus rekreacine, būtų galima sureguliuoti žuvų išteklių naudojimą ežeruose ir upėse. Dalis žvejybos bendrovių neatmeta galimybės trauktis iš verslo, su sąlyga, jei gaus už tai nemenkas kompensacijas, pranešė LTV „Panorama“.

Žvejai mėgėjai abejoja verslininkų pateikiamais duomenimis, kad apie 150 registruotų įmonių, turinčių teisę žvejoti vidaus vandenyse, per metus ežeruose tesugauna 30–40, o upėse apie 150 tonų žuvies. Prie vandens telkinių besiilsintys mėgėjai tikina sužvejojantys keleriopai daugiau.

Mėgėjai sako sieksiantys tapti pagrindiniais vidaus telkinių naudotojais. Verslinę žvejybą upėse ir ežeruose pakeitus mėgėjiška rekreacine, būtų galima sureguliuoti žuvų išteklius, kurie per pastaruosius metus sparčiai nyksta.

Lietuvoje priskaičiuojama iki 200 tūkst. žvejų mėgėjų, kurie savo poreikiams išleidžia daugiau kaip 100 mln. Lt per metus.

Verslininkai abejoja, ar savo malonumui žvejojantys mėgėjai, aprūpins rinką žuvimi. Tačiau dalis jų sako mielai pasitrauktų iš verslo, gavę kompensacijas.

„Yra labai paprasta suskaičiuoti, kiek mes esame įdėję į šį verslą jį vystydami nuo nepriklausomybės laikų ir kiek kitam verslui reikia pinigėlių.

Ir jei bus atrastas vidurkis, (apie 100 tūkst. eurų vidutiniškai įmonei), tai, manau, kad bent didžioji pasitrauks ir užsiims kitu verslu“, – teigė žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkas Virginijus Domarkas.

Dalis verslininkų svarsto, ar nepersiorientuoti į pastaraisiais metais itin populiarėjančią rekreacinę žvejybą. Tačiau pripažįsta dėl lėšų stokos negalintys teikti europinius reikalavimus atitinkančių paslaugų.

Pasiūlymus, kaip toliau vystyti mėgėjišką ir verslinę žvejybą Lietuvoje, dar šį mėnesį turi pateikti pr emjero sudaryta speciali darbo grupė.