Žmonės, kurie grįžta į Lietuvą: kodėl palieka Angliją

Abi kalbintos žurnalistės į Jungtinę Karalystę išvyko 2009-aisiais metais. Sigutė Limonaitė - iškart po studijų baigimo vos atsiėmusi diplomą. N. V. – įstojusi į universitetą Londone.

„Nusprendžiau stoti į Midlesekso universitetą, finansinė padėtis tuomet nelepino, dėl to reikėjo laviruoti tarp darbo ir studijų. Teko dirbti ir padavėja, ir pardavėja, dabar 3 metus rašau lietuviškiems leidiniams“, – pasakoja N. V.

„Per aštuonerius metus Londone pakeičiau ne vieną darbą. Dirbau ir lietuviškuose vietos naujienų portaluose, ir Lietuvoje įsikūrusiuose portaluose, prieš keletą metų su draugais patys leidome nemokamą lietuvišką žurnalą. Kai kuriais laikotarpiais turėjau tik vieną nuolatinį darbą pilnu etatu, tačiau dažniausiai dirbdavau kelis. Kartais dėl to, kad daugiau uždirbčiau, kartais norėdama įgauti patirties ar išmokti naujų įdomių dalykų be atlygio“, – prisimena S. Limontaitė.

Nepaisant to, kad užsienyje joms abiems sekasi gerai, jos nusprendė grįžti gyventi atgal į Lietuvą. Pašnekovės pasakoja, kodėl.

S. Limontaitė teigia, kad grįžti į Lietuvą nutarė dėl kelių priežasčių. Merginos teigimu, gyvendama Londone ji anksčiau ar vėliau planavo tai padaryti, tačiau nežinojo, kada.

„Vieną dieną tiesiog paklausiau savęs, ką noriu veikti gyvenime ir kur pildyti savo svajones. Jeigu lieku Londone, būtų pats laikas įsigyti nuosavą būstą, nebešvaisčius tūkstančių nuomai, rasti darbą britų žiniasklaidoje – visiškai įsitvirtinti šioje šalyje. Bet, tiesą sakant, to nenorėjau“, – pasakoja S. Limontaitė.

Ji teigia, kad tuomet suprato, kad nori dirbti Lietuvoje ir jai nereikia buto Londone.

„Gyvenau bei dirbau ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, puikiai sekėsi abiejose šalyse, todėl neradau priežasties, kodėl neturėčiau daryti to, ko iš tikrųjų noriu. Tvirtai tikiu, kad jeigu dirbi mėgstamą darbą ir užsiimi malonumą teikiančia veikla, gerai jausiesi kur bebūtum – Lietuvoje, Britanijoje, Antarktidoje ar Afrikoje“, – mano S. Limontaitė.

N. V. taip pat teigia, kad jau atėjo laikas grįžti į gimtinę.

„Turiu sergančių šeimos narių. Jų sveikata prastėja. Noriu būti arčiau jų. Be to noriu tęsti žurnalistinę karjerą, o rašant lietuviškai patogiausia tai daryti Lietuvoje“, – kalbėjo N. V.

Mato tautiečių norą grįžti

Pašnekovės pastebi tautiečių norą grįžti atgal į Lietuvą.

Pasak S. Limontaitės, tam įtakos turi keli dalykai. Vieni žmonės į Jungtinę Karalyste išvyko dirbti tam, kad sutaupytų pinigų nuosavam verslui ar būstui Lietuvoje. Kiti pasiilgsta Lietuvos, joje gyvenančių artimųjų, pavargsta nuo triukšmo, užteršto oro arba tiesiog pasijaučia vieniši.

Tiems, kurie dirba JK, bet išlaiko šeimą Lietuvoje vis mažiau priežasčių likti, nes svaras sterlingų kuo toliau tuo labiau nuvertėja.

„Pastebiu, kad į Lietuvą grįžti dažniausiai ryžtasi šeimos Jungtinėje Karalystėje nesukūrę ir mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje neturintys jauni žmonės“, – teigia S. Limontaitė.

Dėl po „Brexit“ susidariusios politinės situacijos, pasak žurnalistės, lietuviai nesikrauna lagaminų kelionei atgal į Lietuvą. Vis dėlto, ji pastebi, kad ne vienas svarsto apie galimybę kraustytis į kitą Europos Sąjungos šalį arba priimti britišką pilietybę.

N. V. teigimu, nemažai jos draugų jau grįžo į Lietuvą, o apsisprendimui grįžti daugiausiai įtakos turi ne finansiniai reikalai.

„Finansinis gerbūvis neatperka artimųjų, namų aplinkos ir kultūros ilgesio“, – mano ji.

Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad „Brexit“ veikiausiai dar labiau padidins emigraciją, o ne paskatins tautiečių grįžimą, tad veikiausiai į Lietuvą nuspręs grįžti palyginti nedaug žmonių.

Gitanas Nausėda

© DELFI / Andrius Ufartas

Ekonomisto nuomone, dabar vyksta savotiškas šeimų susijungimas: Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tautiečiai kviečia atvykti šeimos narius ir giminaičius.

„Dabar dalis žmonių važiuoja į Jungtinę Karalystę, nes bijo, kad greitu metu į ją gali niekad nepatekti. Taip sakant, jie bando įšokti į paskutinį traukinį. Į Lietuvą grįžta tie, kurie laikosi tam tikro savo plano, tarkime, užsidirbti pinigų būstui ar nuosavam verslui“, – sako G. Nausėda.

Gali būti sunku

Ekonomistas primena, kad ilgai užsienyje gyvenantiems tautiečiams grįžti į Lietuvą gali būti sunku dėl kelių priežasčių. Vieni jų būna pardavę nekilnojamąjį turtą, kiti – visai nesupranta kas vyksta gimtinėje.

„Jeigu žmogus ilgai negyveno Lietuvoje, nustojo skaityti naujienas, aktualijas, grįžęs jis gali pasijusti tarsi valstybėje, į kurią atvažiavo pirmą kartą. Dėl to jam gali būti sunku įsidarbinti ar pradėti savo verslą“, – aiškina G. Nausėda.

Tačiau abi pašnekovės sako nebijančios sunkumų, kurie gali laukti reemigravus ir yra nusiteikusios optimistiškai.

„Manau, kad Lietuvoje nėra viskas taip blogai, kaip yra piešiama. Darbštiems žmonėms ir tiems, kurie siekia savo tikslų, tikrai įmanoma ne tik išgyventi, bet gyventi puikiai. Aš grįžtu nusiteikusi pozityviai ir, manau, kad viskas man seksis gerai“, – sako N. V.

Jai pritaria ir S. Limontaitė. Jos nuomone, ne paslaptis, kad dažnas emigrantas negrįžta į Lietuvą, nes jaudinasi dėl menkų algų ar didelių kainų.

„Jei daug Londone dirbantis žmogus tiek pat dirbtų Vilniuje, atlyginimu tikrai negalėtų skųstis. Pastebėjau, kad emigravę dažnai užsienyje dirba daugiau ir kruopščiau nei tėvynėje“, – teigia S. Limontaitė.

Jos teigimu, ji ilgai negyveno Lietuvoje, todėl teks iš naujo susipažinti su miestais, viešojo transporto sistema, nekilnojamojo turto rinka, biurokratiniais dalykais ir pradėti naują darbą.

„Kaip ir bet ką keičiant prireiks šiek tiek laiko norint priprasti. Visi kiti dalykai, manau, priklauso nuo požiūrio“, – sako S. Limontaitė.

Vilniaus miesto panorama

© DELFI / Šarūnas Mažeika

S. Limontaitė sako, kad iškeliauti iš JK jai bus gaila. Per tiek metų Londone ji susirado nemažai draugų, ten gyvena ir giminaičių.

„Londone praleidau nemažą dalį savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimo, tad atsisveikinti sunkoka“, – DELFI sako S. Limontaitė.

Vis dėlto, ji priduria, kad draugai juokauja, kad gyvendama Lietuvoje ji su jais susitiks ne ką rečiau, nes dėl Londono atstumų bei užimtumo, su kai kuriais artimaisiais pasimatyti tenka tik kas keletą mėnesių.

Statistika nedžiugina

Emigracijos mastai Lietuvoje jau daugiau kaip 3 metus didėja. O į Lietuvą sugrįžta vis mažiau žmonių. Pernai iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei 50 tūkstančių žmonių, o atvažiavo kiek daugiau nei 20 tūkstančių. 2014-aisiais išvažiavo 36 tūkstančiai, o atvažiavo 24 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, 2016-aisiais metais į Lietuvą grįžo gyventi daugiau kaip 14 tūkstančių Lietuvos piliečių. Tai sudarė šiek tiek daugiau nei 70 proc. visų imigrantų, tačiau tai buvo 4 tūkstančiais žmonių mažiau negu 2015-aisiais metais. Pernai į šalį imigravo 6 tūkst. užsieniečių. Tai yra 1,6 karto daugiau negu 2015-aisiais.

Pirmąją šių metų pusę iš Lietuvos jau išvažiavo 10 tūkstančių daugiau žmonių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kita vertus, tuo pačiu laikotarpiu į ją atvažiavo beveik 3 tūkstančiais daugiau žmonių nei pernai. Vis dėlto, tikėtina, kad nemaža dalis imigrantų nėra į tėvynę grįžtantys lietuviai, nes jau 3 metus, Lietuvos piliečių dalis tarp visų imigrantų stabiliai mažėja.