Bandomojo projekto dalyviams porą metų numatyta mokėti 560 eurų siekiančias mėnesines išmokas, be to, nenurodyta demonstruoti kokių nors pastangų susirasti darbą.
Dviejų tūkstančių Suomijos piliečių grupei penkis pastaruosius mėnesius jau užtikrinamos vadinamosios besąlyginės pajamos, t. y. mokama konkretaus dydžio nuo nieko nepriklausanti piniginė išmoka.
Kai kurie inicijuoto bandomojo projekto dalyviai jau nurodė keletą tokio potvarkio pranašumų, tarp kurių – rečiau patiriamas stresas, didesnis poreikis susirasti darbą ir galimybė daugiau laiko skirti verslo idėjoms įgyvendinti, rašo „Independent“.
Tokia schema dar nebuvo taikyta nė vienoje Europos valstybėje. Konkrečių žmonių grupei porą metų kas mėnesį bus mokama po 560 eurų.
Išmokų gavėjai nėra įpareigoti demonstruoti kokių nors akivaizdžių pastangų susirasti darbą. Be to, kitaip nei bedarbio pašalpų atveju, jiems nenurodyta reguliariai pateikti konkrečioms institucijoms kokių nors dokumentų, įrodančių, kad išmoka ir toliau reikalinga. Gautus pinigus jie gali leisti vien savo nuožiūra.
Jei kuris nors šio projekto dalyvis susiras darbą, nesuėjus numatytam dvejų metų bazinių pajamų terminui, išmoka ir toliau bus mokama. Toks sprendimas pagrįstas siekiu atsikratyti vienu iš veiksnių, žlugdančių dabartines socialinės gerovės sistemas, t. y. panaikinti sąlygą, slopinančią suinteresuotumą ieškoti darbo.
Savotiškas eksperimentas yra viena iš priemonių, kurių ėmėsi Suomijos centro dešinės vyriausybė, siekdama kaip nors išspręsti nedarbo šalyje problemą.
Jaunas darbo neturintis tėvas Juha Jarvinenas, gyvenantis netoli Jurvos esančiame kaimelyje Suomijos vakaruose, buvo vienas iš atsitiktine tvarka pasirinktų išmokų gavėjų, nuo šių metų sausio gaunančių besąlygines bazines pajamas.
Kaip pats prisipažino savaitraščiui „Economist“, šiuo metu jis tiesiog pasinėręs į aktyvias darbo paieškas, nors kai gaudavo įprastą bedarbio pašalpą, taip tikrai nebuvo.
Jam ir anksčiau yra pavykę rasti keletą vietų, kuriose būtų galėjęs dirbti ne visą darbo dieną. Problema, deja, ta, kad sutikti eiti tokias pareigas nebuvo jokios prasmės – juk įsidarbinus būtų nutrauktos išmokos.
„Pradėti dirbti tokiu atveju būtų tikra nesąmonė“, – sakė J. Jarvinenas.
Dabar gi vyras prisipažįsta svarstantis apie nuosavą verslą ir nejuntantis pernelyg didelio spaudimo ar įtampos.
Jis užsiminė ir apie seniau privalomą įvairių formų pildymą bei reguliarius pokalbius su įdarbinimo agentūrų darbuotojais.
Dabar gi pavyksta apsieiti be šių, anot jo, kvailų ritualų.
„Esu menininkas ir verslininkas. Kartais jaučiu labai didelį energijos antplūdį ir neturiu laiko stabčioti“, – kalbėjo J. Jarvinenas.
Reikia pasakyti, kad bandomosios schemos taikymui pritaria ne visi. Vasario mėnesį didžiausios Suomijos sąjungos atstovai pareiškė, kad eksperimentas jokiu būdu neatsipirks, be to, kai kurie žmonės stengsis dirbti kuo mažiau ir neišvengiamai pakils labiausiai nepageidaujamų profesijų atstovų algos.
„Manome, kad socialinė politika pasuko klaidinga kryptimi“, – agentūrai „Bloomberg“ sakė Suomijos profesinių sąjungų centrinės organizacijos vyriausiasis ekonomistas Ilkka Kaukoranta.
Beveik milijoną narių (kone penktadalis visos visų Suomijos gyventojų) turinti sąjunga tvirtina, kad testuojamas modelis yra beprotiškai brangus, ir perspėja apie penkiais BVP procentais pakilsiantį valdžios sektoriaus deficitą.
Kovo mėnesį panašią besąlyginių bazinių pajamų strategiją buvo planuojama pritaikyti ir didžiausioje Kanados provincijos – Ontarijuje.
Ontarijo premjerė Kathleen Wynne tada pasakė, kad schema gali padėti susidoroti su naujais šiuolaikinės ekonomikos metamais iššūkiais.
