„Nordea“ prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3,3 proc. Palyginimui praėjusiais metais BVP augo 5,9 proc., nedarbas siekė 15,4 proc., metinė infliacija buvo 4,1 proc.
„Vidaus vartojimo variklis vaidins pagrindinį vaidmenį Lietuvos ekonomikos augime. Eksporto variklis neturėtų išsijungti dėl geresnės negu tikėtasi pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonominės padėties“, - trečiadieni žurnalistams kalbėjo „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ne tokios geros prognozės laukia euro zonos. Bendrai euro zonai prognozuojamas 0,4 proc. smukimas, euro zoną kamuos 11 proc. nedarbas.
Visgi, Ž. Maurico teigimu, Lietuvoje antrosios ekonomikos antrosios ekonominio sunkmečio bangos galime nesulaukti.
Ekonomistas aiškina, kad šįmet Lietuvos ekonomika pateikė malonių staigmenų: mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, augimas metų pradžioje paspartėjo iki 16 proc., o pramonės įmonės taip pat nemažina savo gamybos apimčių.
„Be to, Lietuvos gyventojų lūkesčiai nepablogėjo tiek, kiek galima buvo tikėtis - jų neišgąsdino nei „Snoro“ bankrotas, nei augančios maisto ir šildymo kainos, o pramonininkai optimistiškiau vertina šalies ekonominę padėtį jau ketvirtą mėnesį iš eilės“, - sakė Ž. Mauricas.
Nors, pasak Ž. Maurico, namų ūkių finansinė padėtis palengva gerėja, tačiau praktiškai visą pajamų augimą suvalgo infliacija.
Ekonomistas atkreipė dėmesį į neblogus biudžeto surinkimo duomenis. Ž. Maurico teigimu, tokia situacija mažina dar vienos naktinės mokesčių reformos tikimybę, o Lietuvos biudžetas jau šiais metais turėtų atitikti Mastrichto kriterijus.
Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvos didele apimtimi priklausys ir nuo pokyčių pasaulio finansų rinkose, kurių artimiausiu metu laukia nemažai iššūkių. Kaip didžiausia grėsmė tvariam pasaulio ekonomikos augimui įvardijamos kylančios naftos kainos.
Jos lems ne tik didesnes degalų bei pagrindinių produktų kainas, bet ir gali vėl stipriai išgąsdinti vartotojus bei lemti vidaus vartojimo sąstingį.
DELFI primena, kad Finansų ministerija prognozuoja 2,5 proc. BVP augimą. „Swedbank“ mano, kad šalies ekonomika augs 3,3 proc., SEB prognozuoja 2 proc. augimą.
