aA
Smulkųjį ir vidutinį verslą žlugdanti Lietuvos mokesčių sistema gyventojus skatina rinktis socialiai remtinų statusą arba nelegaliai uždarbiauti.
Atlyginimas, mokesčiai
Atlyginimas, mokesčiai
© Corbis

Gyvenančiųjų iš įvairių socialinių išmokų, pensijų gavėjų šalyje jau yra apie pusantro milijono. Vienintelis šaltinis garantuoti jiems stabilią socialinę paramą – dirbančiųjų mokesčiai. Tačiau Vyriausybė daro viską, kad mokesčių mokėtojų ne daugėtų, o tik mažėtų. Vieni žmonės renkasi šešėlinį verslą, kiti registruojasi darbo biržose. Neskatinami užsidirbti ir neįgalieji, energingi sveiki pensininkai – dabartinės valdžios valia jiems palankiau būti išlaikomiems valstybės.

Traukiasi į šešėlį

37-erių kaunietis Leonidas kokybiškai kloja plyteles ir tebeturi daug užsakymų, bet po pernykštės mokesčių reformos oficialiai yra bedarbis. „Anksčiau nesukdamas galvos įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dirbu nelegaliai“, – numojo ranka vyras.

Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficialiai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 m. verslo liudijimus turėjo 99 tūkst. gyventojų, o pernai jų sumažėjo iki 73,7 tūkst. Nieko gero nežada ir šie metai: pirmą ketvirtį verslo liudijimus įsigijo 29 tūkst. gyventojų, o pernai per tą patį laikotarpį – 41,3 tūkst.

Pasitraukė iš verslo

Šiaulių rajone gyvenantis pensininkas Jonas Bartkus pasakojo neseniai uždaręs individualią įmonę, nes jam neapsimoka mokėti didelių mokesčių valstybei ir gauti smarkiai sumažintą pensiją. „Prekiavau gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukais, – pasakojo jis. – Dėl papildomų pajamų man nuo pensijos nurėžė apie 300 Lt, dar apie tiek sumoku „Sodrai“ ir sveikatos draudimo mokestį kaip individualios įmonės savininkas. Niekam neįdomu, kad pensijai ir sveikatos draudimui jau esu užsidirbęs per visą gyvenimą. Buvęs verslas duodavo nedaug papildomų pajamų, nes veikla suaktyvėdavo tik pavasariais, bet dabar sąlygos tapo tokios, kad verčiau nedirbti.“

Šiuo metu J.Bartkus yra visiškai valstybės išlaikomas pensininkas. O anksčiau jis sumokėdavo tegul ir nedidelius mokesčius valstybei.

Valdžia nemoka skaičiuoti?

Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas neseniai apskaičiavo, kad Lietuvoje dabar yra 1,5 karto daugiau išmokų gavėjų nei Norvegijoje, kurioje gyvena milijonu daugiau gyventojų. Įskaitant „Sodros“ mokamas motinystės (tėvystės) išmokas, žalos atlyginimą, įvairias išmokas Lietuvoje gauna 1,5 mln. žmonių, o iš viso šalyje gyvena apie 3,3 mln. gyventojų.

„Mūsų šalyje neįgalieji visiškai neskatinami dirbti, – teigė Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. – Pavyzdžiui, penkių asmenų šeima, jei nė vienas iš suaugusiųjų nedirba, per mėnesį gauna 1 575 Lt, arba po 315 Lt kiekvienam. Jei įsidarbina nors vienas iš šeimos suaugusiųjų, pašalpa šeimai mažinama atlyginimo dydžiu. Vadinasi, gaunant minimalų atlyginimą, jiems dirbti neapsimoka.“

H.Varnienė mano, kad valstybė turėtų ieškoti įvairiausių būdų skatinti dirbti neįgaliuosius. „Tai galima daryti mažinant socialines išmokas ir taikant mokestines lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius, – mano ji. – Dabar išleidžiama daugybė lėšų įvairioms neįgaliųjų perkvalifikavimo programoms, bet nesidomima, ar šios lėšos atsiperka.“
H.Varnienės duomenimis, vieno neįgaliojo mokymams, kurie trunka kelis mėnesius, skiriama iki 55 tūkst. Lt. „Tačiau baigus kursus daugeliui neįgaliųjų neapsimoka dirbti, todėl lėšos nueina vėjais, o socialines išmokas tenka mokėti ir toliau“, – apgailestavo ji.

Pasak direktorės, Norvegijoje dirba maždaug 40 proc. neįgaliųjų, o pas mus – tik 10 proc. „Daugiau kaip pusė Norvegijos neįgaliųjų negauna pašalpų ir gyvena iš darbo, – teigė ji. – Tad kyla klausimas: ar esame turtingesni už norvegus, ar nemokame skaičiuoti.“

„Sodra“ tebeskęsta

Auganti bedarbių armija biudžetui kainuoja daug. Tokių žmonių jau užregistruota per 300 tūkst. ir ši minia vis didėja, o „Sodros“ deficitas nemažėja. Pirmą ketvirtį jis buvo apie 960 mln. Lt. „Didesnių, nei prognozavome, išlaidų turime kaip tik nedarbo draudimui. Akivaizdu, kad nustatytas mokesčių tarifas jų nepadengia – tam išleidžiame dvigubai daugiau, negu surenkame pajamų“, – sakė „Sodros“ vadovė Česlava Zabulėnienė.

Iš viso per tris šių metų mėnesius „Sodra“ gavo 2,316 mlrd. Lt pajamų – 24,2 proc. mažiau nei pernai. O išlaidos sudarė 3,276 mlrd. Lt.

Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė mano, kad vienintelis būdas gelbėti socialinę apsaugos sistemą – didinti darbo vietų skaičių. „Valstybė neturi kitos išeities kaip mažinti mokesčius ir leisti įsisukti verslui, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, pažangių technologijų diegimą, – įsitikinusi Finansų analitikų asociacijos vadovė. – Jei to nebus, dar daugiau jaunimo paliks šalį ir mokesčių mokėtojų mažės net ir praėjus krizei. Galima prognozuoti, kad po 7 metų dėl jaunų žmonių emigracijos vėl susidursime su dideliu „Sodros“ deficitu, nes pagausės pensininkų, o jų nepakeis jaunesni specialistai.“

KOMENTARAI

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas

Socialinių išmokų, pensijų socialinės sistemos neišgelbės. Taip pat neduos efekto ir darbo rinkos liberalizavimas. Darbdaviai naudojasi krize ir siekia sau palankių sprendimų. Bet nuo to, kad darbdaviui bus paprasčiau atleisti darbuotoją, pajamų jam nepadaugės, vadinasi, neatsiras ir daugiau darbo vietų. Būtina skatinti sveiką ekonomiką. Korupcija, monopolijos ir mokestinė našta trukdo kurti naujas darbo vietas, tad negausina ir biudžeto.

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė

Vyriausybė tik nuo kitų metų sutiko su mūsų asociacijos siūlymu mažinti minimalų verslo liudijimo mokestį. Aiškinama neva jau suplanuotas biudžetas. Bet iš ko jis bus surenkamas, jeigu jau neįmanoma išgyventi iš legalaus verslo? Daugelis dėl didelių mokesčių neperka verslo liudijimų ir verčiau dirba nelegaliai, emigruoja arba registruojasi darbo biržoje. Nieko neverta ir 200 Lt parama pradedantiems verslą bedarbiams, kai vien mokestis „Sodrai“ siekia 180 Lt, o kur dar kiti mokesčiai, lėšos verslo pradžiai. Valdžia mėgsta kalbėti apie socialinį solidarumą, bet iškraipo jo ribas.

Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Po mokesčių reformos daug verslininkų ir individualia veikla užsiimančių žmonių pasitraukė į šešėlį, tapo bedarbiais ir išlaikomais iš pašalpų. Užsiimti legalia veikla per daug sudėtinga ir brangu. Dėl to socialinių išmokų pagausėjo, o mokesčių mokėtojų sumažėjo. Tai tik dar labiau pagilino krizę. Norint paskatinti žmones kurti darbo vietas, užsidirbti iš verslo, reikia nustatyti kuo mažesnį atėjimo į verslo pasaulį slenkstį – mokesčiai turi būti pakeliami ir paprasti.

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kinija aplenkė JAV ir trečiąjį ketvirtį tapo didžiausia Europos prekybos partnere (1)

Kinija aplenkė Jungtines Valstijas ir trečiąjį ketvirtį tapo didžiausia Europos Sąjungos (ES)...

Ištyrė prekybininkų nuostolius Baltijos šalyse: prarandama daugiau nei 100 mln. eurų per metus (2)

Baltijos šalyse atliktas nuostolių mažmeninėje prekyboje tyrimas parodė, kad net beveik 9 iš...

Darbdavys sukritikavo darbuotojus: iš skirtingų cechų sėda į tą patį automobilį be kaukės, po atlyginimo organizuoja vakarėlius (86)

Šiaulių pramoninkai sako, kad ši pandemija yra išbandymas visai žmonijai, tad viskas priklauso,...

Dalis „Luminor“ klientų negali pasinaudoti bekontakčiais atsiskaitymais: problema tęsiasi jau kurį laiką (35)

„ Luminor “ banko klientai skundžiasi užsisakę bekontaktes mokėjimų korteles, tačiau...

Prancūzija planuoja imtis priemonių sulaikyti žiemos sporto mėgėjus nuo kelionių į užsienį

Prancūzija ketina imtis priemonių, kad žiemos švenčių laikotarpiu sulaikytų slidininkus nuo...

Top naujienos

Vokietijos rankose – tikrasis Putino ginklas Ukrainai ir Baltarusijai valdyti: ar galima pasirinkti išdavystę? (193)

Būti ar nebūti? Toks klausimas vėl iškilo Vakarų Europai svarstant vamzdyno „ Nord Stream 2...

Vilniuje užsisakė naminį kugelį išsinešti, o kai atidarė pakuotę – laukė staigmena (94)

Dabar toks metas, kad kavinių ir restoranų maistu galima pasimėgauti tik užsisakius jį...

Sukrečiantį vaizdo klipą išleidusi Rusijos grupė: jūsų karaliukui ateina galas (82)

Rusijos repo grupė „Kasta“ paskelbė vaizdo klipą, kuriame rodomi akivaizdūs įvykių...

Vytautė Merkytė | D+ nariams

Kas slepiasi po Paryžiaus gatvėmis: 6 mln. sielų įspėja – sustok, čia yra mirties imperija

Nors Paryžius yra meilės ir romantikos miestas, vieno fakto negalime ignoruoti – po jo gatvėmis...

Dulkys – apie nuotaikas po susitikimo su prezidentu: dėl vieno dalyko su Šimonyte buvome susitarę (264)

„Nenorėčiau spėlioti. Atvirai kalbant, gal ir nelabai yra laiko toms emocijoms, nes tikrai visa...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+ nariams

Pasiilgusiems kelionių siūlo aplankyti lietuvišką Laplandiją, Aliaską ar net Tailandą

Manote, kad žiemą nėra ką veikti? Netiesa. Dar vienas mitas, jog per karantiną galima nebent...

Prognozuoja, kad kavos kainos kils: nyksta didžiausias pasaulyje kavos derlius (6)

Kavos prekiautojai pamažu pradeda suvokti Brazilijos orų problemos mastą, nes dėl karštų ir...

Kai ištekėjau, draugę į svečius kviečiu vis rečiau: vaizdas virtuvėje įsiutino (7)

Turiu draugę, dėl kurios daug metų neraminusi problema dabar sukilo visu stiprumu. Ji labai artima,...

Orijaus kelionės. Panevėžys žada nustebinti visą Lietuvą: pritrauksime tūkstančius turistų (2)

Panevėžyje stūksančius kaminus ir milžiniškas gamyklas ketinama panaudoti kuriant naują miesto...

|Maža didelių žinių kaina