aA
Optikos salonus valdančios įmonės darbuotojai bandydami atgauti iš darbdavio susidariusias skolas dėl neišmokėtų atlyginimų ir atostoginių atsitrenkia lyg į sieną. Kol jie skaičiuoja neatgavę 60 tūkst. eurų, Darbo ginčų komisija vadovaudamasi „Sodrai“ pateiktais darbdavio duomenimis skaičiuoja daug mažesnę skolą, o darbdavio advokatas tikina, kad kai kuriems darbuotojams buvo net permokėta ir šiuos pinigus sieks susigrąžinti.
© DELFI / Kiril Čachovskij

DELFI dar rugsėjo mėnesį rašė, kad „Regėjimo“, valdančio „Eagle Vision“ optikos salonus darbuotojai jautėsi patekę į spąstus. Tuomet jie teigė jau du mėnesius negaunantys atlyginimo ir negalintys išeiti iš darbo. Darbuotojų nesutarimai su darbdaviu persikėlė už Darbo ginčų komisijos ir teismų durų. Tačiau čia iškilo ir kita problema. Teigiama, kad Darbo ginčų komisija nustatinėdama susidariusias skolas darbuotojams remiasi „Sodros“ duomenimis, o „Sodra“ – darbdavio pateiktais dokumentais, bet ne darbuotojų skundais. Pati „Sodra“ teigia, kad darbuotojų skundų į šalį nenumetė.

Tvirtinama, kad darbuotojų skaičiavimais, jiems priklausytų daugiau nei 60 tūkst. eurų. Tuo tarpu pagal pateiktus patikslintus bendrovės vadovo duomenimis, darbuotojams skola siekia apie 8 tūkst. eurų.

„Sodra“ priėmė darbdavio duomenis, bet ar patikrino?

20 buvusių įmonės darbuotojų susivienijo ir dabar savo tiesą bando įrodyti teismuose. Juos atstovaujanti advokatų kontora „JurisConsultus“ DELFI pranešė, kad nesklandumų kilo ne tik ginčijantis su pačiu darbdaviu, bet ir pamačius „Sodros“ pateiktus duomenis Darbo ginčų komisijai.

DELFI atsiųstame situacijos aprašyme teigiama, kad 2018 metų rugsėjo 11 dieną 24 darbuotojai buvo atleisti už pravaikštas, tarp jų – ir tie, kurie buvo pateikę prašymus būti atleisti savo noru. Atleisti darbuotojai dėl neteisėto atleidimo ir neišmokėtos algos pateikė skundus Darbo ginčų komisijai. Tik tuomet jie ir sužinojo, kad darbdavys pateikė pakoreguotos duomenis „Sodrai“ pagal kuriuos nagrinėjama daug mažesnė susidariusi skola. Teigiama, kad nors ir darbuotojai pateikė skundus „Sodrai“, pastarieji buvo atmesti remiantis tuo, kad darbdavys turi teisę tikslinti duomenimis.

Dar daugiau problemų darbuotojams kilo ir tuomet, kai Darbo ginčų komisijoje buvo remtasi „Sodros“ pateiktais, pagal darbdavį patikslintais duomenimis.

„Darbuotojai pateikė prašymus „Sodrai“ patikslinti duomenis, pagal darbuotojų pateiktas aplinkybes, pvz. į tai, kad „Regėjimas“ mokėjo didesnį darbo užmokestį ilgą laikotarpį, netgi tokį, kurio duomenų nekoreguoja, pateikė banko išrašus apie išmokėtą darbo užmokestį, tačiau šie prašymai net nenagrinėjami. Neaišku kokiais motyvais vadovaujasi „Sodra“, tenkindama „Regėjimas“ prašymus koreguoti apdraustųjų duomenis neturėdama visų dokumentų ir atsisako nagrinėti darbuotojų pateiktus duomenis ir dokumentus. (...) Darbo ginčų komisijos priėmė sprendimus vadovaujantis „Sodros“ duomenimis, taigi darbuotojams priteistos mažesnės sumos, nei realiai buvo sutarta su darbdaviu“, – aiškinama laiške DELFI.

Įmonės darbuotojus atstovaujantis advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ advokatas Ramūnas Širvys DELFI pasakoja, kad darbuotojams mokėti priedai už gerus rezultatus buvo darbdavio nurodyti kaip permokos. Tokiu būdu darbuotojams nuo liepos susidariusios skolos už neišmokėtas algas, atostoginius tampa daug mažesnėmis.

„Eagle Vision“ salonas
„Eagle Vision“ salonas
© Bendrovės archyvas

„Draudėja yra pati bendrovė, ji deklaruoja ir moka už darbuotojus mokesčius bei pateikinėja formas. „Sodra“ per daug nekvestionuoja, „Sodra“ remiasi pateikta informacija. Einamaisiais laikotarpiais „Sodrai“ įmonė pateikdavo duomenis, kiek faktiškai darbuotojas gaudavo darbo užmokesčio (įskaitant priedus), nuo tiek ir paskaičiuojama bei sumokama mokesčių. Kai bendrovė nustojo mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei įmokas „Sodrai“, prasidėjo skolos „Sodrai“ ir įmonės darbuotojams skaičiavimas, buvo priskaičiuota pakankamai didelė skola.

Tuomet bendrovė nusprendė laikyti ankstesniu laikotarpiu darbuotojams išmokėtus pagrindinio darbo užmokesčio priedus kaip per klaidą įvykdytus (sumokėtas) mokėjimus, t. y. darbo užmokesčio permokas. Bendrovė laikosi pozicijos, kad priedai prie darbo užmokesčio išmokėti nepagrįstai, motyvuojant tuo, kad bendrovėje nėra rašytinių nurodymų buhalterijai išmokėti tuos priedus.

Aiškumo tikslu galima būtų pateikti pavyzdį. Jeigu pusę metų darbuotojui buvo mokamas po 200 eurų priedas prie jo pagrindinio darbo užmokesčio, gautųsi, kad darbuotojas per šį laikotarpį gavo 1200 eurų priedų, nuo jų sumokėti atitinkami mokesčiai, tame tarpe ir „Sodrai“. Tuomet bendrovė darbuotojui, kuriam vėluoja sumokėti darbo užmokestį už, pavyzdžiui, tris mėnesius po 500 eurų darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio turėtų priskaičiuoti 1500 eurų dydžio skolą. Tačiau bendrovė gali perdeklaruoti „Sodrai“ duomenis, sumažinant darbuotojui ankstesniais laikotarpiais priedų pavidalu išmokėtos sumos dydžiu ir laikant, kad kaip priedai išmokėtos sumos yra permokos. Tokiu būdu perskaičiuojami ir perdeklaruojami, t. y. sumažinami atitinkamais jau praėjusiais laikotarpiais mokėtini mokesčiai „Sodrai“, susidaro „Sodros“ mokesčių permokos, kuriomis dengiama einamojo laikotarpio skola „Sodrai“. Ta pati situacija ir su darbo užmokesčio skola darbuotojui, t. y. bendrovės kaip pateikta pavyzdyje 1500 eurų skola darbuotojui sumažinama iš 1200 eurų išmokėtų priedų susidariusios permokos suma. Tokiu būdu bendrovės skola sumažinama permokos suma ir bendrovės skola darbuotojui lieka nebe 1500 eurų, tačiau tik 300 eurų.

Tokie atvejai ne dažni. Tai panašu į siekį daryti įtaką bankroto bylos kėlimo procesui, norint parodyti, kad neva dengiamos, t. y. mažinamos skolos darbuotojams bei „Sodrai“, – komentuoja R. Širvys.

Jis prideda, kad priedų sistema buvo nuolatinė bendrovės praktika ir ji buvo taikoma dar iki to laiko, kai viena iš darbuotojų buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas. Tikinama, kad visi išmokėti priedai buvo derinami ir išmokėjimai kontroliuojami dabartinio bendrovės vadovo arba jo dukros.

„Teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą. Jei ši nutartis nebus skundžiama, tada prasidės bankroto procedūra. Tuomet jau šnekėsime su bankroto administratoriumi ir jam įrodinėsime, kad darbuotojai gavo kitokias lėšas ir tie patikslinti duomenys „Sodroje“ darbdavio pateikti nepagrįstai. Prasidėjus bankroto procedūrai, realu, kad pinigus darbuotojai atgautų per 4-6 mėnesius – arba iš garantinio fondo arba įmonės lėšų, gautų pardavus bendrovės turtą. Tačiau įmonės turtą gali būti sunku realizuoti, nes akinius ir optikos įrangą galbūt kas nors nupirks, o gal ir ne. Tad, jei užtruktų turto pardavimas, užtruktų ir pats procesas bei atsiskaitymas su darbuotojais.

Jei nutarimas kelti bankroto bylą būtų apskųstas, tada byla dar užsitęstų. Kol nėra iškelta bankroto byla, t. y. įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą, tuomet bendrovės skola už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais dieną remiantis darbo kodekso nuostatomis tik didėja, t. y. įmonei kiekviena diena vis dar kainuoja, o kai iškeliama bankroto byla – skolų skaičiavimas, o tuo pačiu ir didėjimas nutraukiamas“, – informuoja R. Širvys.

„Sodra“ atsižvelgia į Darbo ginčų komisiją, o ši vadovaujasi „Sodra“

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis patikina, kad tiek šiuo, tiek visais kitais atvejais darbuotojų pateikta informacija ar skundai yra nagrinėjami. Tačiau darbdaviui tikslinant duomenis, pačių darbuotojų sutikimo gauti nereikia.

„Sodra“ atlieka duomenų rizikingumo vertinimo analizę, kurios metu įvertina, ar pateikti duomenys, informacija ir (ar) dokumentai yra teisingi ir pagrįsti.
Saulius Jarmalis

„Sodra“ atlieka duomenų rizikingumo vertinimo analizę, kurios metu įvertina, ar pateikti duomenys, informacija ir (ar) dokumentai yra teisingi ir pagrįsti, taip pat patikrina, ar nėra faktinių aplinkybių, dėl kurių negalima duomenų tikslinti. Jeigu tokių faktinių aplinkybių nėra, priimamas sprendimas tikslinti duomenis, priešingu atveju pranešama darbdaviui apie duomenų netikslinimo priežastis ir nustatomas terminas per kurį turi pateikti papildomi duomenys, informacija ir (ar) dokumentai, teisingumo ir pagrįstumo įrodymui. Apie duomenų tikslinimą apdraustieji informuojami ir turi teisę skųsti spendimą“, – informuoja „Sodros“ atstovas spaudai.

Jis prideda, kad Darbo ginčų komisija priimdama sprendimus vertina „Sodros“ duomenis tik dėl socialinio draudimo laikotarpių (įdarbinimo, nedraudžiamųjų laikotarpių, išmokų laikotarpių), tačiau šiuos duomenis galima keisti, jeigu Darbo ginčų komisija taip nurodytų.

„Šiuo atveju atvirkščiai – „Sodra“ vadovaujasi Darbo ginčų komisijų sprendimais ir tikslina duomenis pagal Darbo ginčų komisijų sprendimus“, – teigia S. Jarmalis.

Tuo tarpu Valstybinės darbo inspekcijos specialistai atsakymuose DELFI nurodė, kad Darbo ginčų komisija neturi pagrindo nesivadovauti oficialiais duomenimis, pateiktais „Sodros“. Matyti, kad susidaro paradoksali situacija, „Sodra“ koreguotų duomenis, jei taip nustatytų Darbo ginčų komisija, bet ši nekvestionuoja „Sodros“ duomenų.

„Darbo ginčų komisija konstatavo, jog ieškovų reikalavimas pripažinti „Sodros“ duomenų tikslinimus negaliojančiais nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai, nes duomenų pateikimo ir jų tikslinimo tvarką nustato ir kontroliuoja „Sodra“, – rašoma atsakyme DELFI.

Tačiau tai nereiškia, kad Darbo ginčų komisija visiškai nenagrinėjo gautų skundų. Nurodoma, kad komisija gavo reikiamus dokumentus ir atsakovo paaiškinimus, reikalingus minėtoms darbo byloms išnagrinėti, dėl to ir priėmė atitinkamus sprendimus. Sprendimas priimamas tik pateikus žodžisu įrodančius dokumentus.

„Sprendžiant darbo ginčus Darbo ginčų komisijai kiekviena ginčo šalis turi pateikti įrodymus, kuriais yra grindžiamas reikalavimas, jei tokių įrodymų nepateikia, sprendimas yra priimamas, remiantis oficialiais duomenimis“, – nurodoma atsakymuose DELFI.

Kai kuriems darbuotojams permokėta, sumas bandys susigrąžinti

Įmonę „Regėjimas“ atstovaujantis advokatas Justinas Borevičius DELFI pateikė kitą istorijos pusę. Pasak jo, pakoreguoti duomenys „Sodrai“ pateikti pamačius netinkamai vestą įmonės buhalteriją. Be to, kaip teigia advokatas, kai kuriems darbuotojams buvo net išmokėta daugiau nei priklauso. Šiuos pinigus iš darbuotojų bus siekiama susigrąžinti.

Kai atėjo naujas direktorius į bendrovę, jis pradėjo tikrinti tą situaciją ir pamatęs, kad faktiškai išmokėta per daug, jis sutikslino visus duomenis, kiek nustatyta darbo sutartyse ir pagal tai buvo perskaičiuotos ir „Sodros“ įmokos, ir darbuotojams įsipareigojimai, skolos, bet daugeliui darbuotojų atsirado permokos. Darbuotojai gavę per daug ir jie turėtų grąžinti įmonei.
Justinas Borevičius

„Darbuotoja, kuri laikinai ėjo direktorės pareigas, valdydama bendrovę kurį laiką išmokėjo didesnes sumas negu yra nurodytos darbo sutartyse. Tada, kai atėjo naujas direktorius į bendrovę, jis pradėjo tikrinti tą situaciją ir pamatęs, kad faktiškai išmokėta per daug, jis sutikslino visus duomenis, kiek nustatyta darbo sutartyse ir pagal tai buvo perskaičiuotos ir „Sodros“ įmokos, ir darbuotojams įsipareigojimai, skolos, bet daugeliui darbuotojų atsirado permokos. Darbuotojai gavę per daug ir jie turėtų grąžinti įmonei.

Yra daugiau nei 20 civilinių bylų, kur bendrovė ginčija darbuotojų reikalavimus gauti kažkokias tai skolas. (...) Darbuotojai kreipėsi į Darbų ginčų komisijas dėl skolos priteisimo. Mes teikiame duomenis, kad kai kuriems darbuotojams yra iš viso permokos, o darbuotojai su savo advokatu skaičiuoja, kad jiems skola apie 60 tūkst. eurų. Pagal Darbo ginčų komisiją skola yra 25 tūkst. eurų, bet visi komisijų sprendimai dabar teisme yra nagrinėjami ir teismuose įmonė apskritai prašo panaikinti tuos sprendimus, nes laikome, kad skolų čia nėra. Skolos galbūt nežymios, apie keletą tūkstančių eurų kai kuriems darbuotojams, bet ne visiems ir jokiu būdu ne apie tokias sumas kalbant“, – sako J. Borevičius.

Jis pabrėžia, kad mokami priedai nebuvo raštiškai patvirtinti. Be to, kaip nurodo advokatas, „Sodra“ ne automatiškai įrašė darbdavio nusiųstus duomenis, o ir pati atliko patikrinimą.

„Nežinau, ar tai priedai, ar tai buhalterijos klaidos ir permokos. Manau, kad priedai – gynybinė versija. O kalbant apie „Sodrą“, kada bendrovė tikslino tuos duomenis, „Sodra“ atliko patikrinimą bendrovėje, nebuvo taip, kad ji automatiškai įrašė. Peržiūrėjo visą buhalteriją. Jie patikrino ir tik tada pakoregavo. Po mėnesio laiko „Sodra“ priėmė tuos koreguotus duomenis“, – sako advokatas.

Jo teigimu, vienintelis dokumentas, nurodantis kažkokius priedus buvo pasirašytas pačios laikinosios direktorės keičiant darbo sutartį sau, kaip prekybos vadovei. Be to, darbdavį atstovaujantis advokatas teigia, kad darbuotojų atleidimas buvo pagrįstas. Pasak jo, nors ir prekyba tuo metu nebevyko, buvo kitų darbų, tačiau grupė darbuotojų vis tiek nėjo į darbą.

„Liepos 23 d. priima direktorius įsakymą, kuriuo įsako sustabdyti mažmeninę prekybą, atlikti prekių inventorizaciją ir sutikrinti su buhalterine apskaita. Nėra punkto, kad neiti į darbą. Įmonės prekyba sustabdyta, nes reikėjo, kad būtų atlikta inventorizaciją. Gaunasi, kad atliekama inventorizacija, pradeda matyti, kad nesutampa faktinė prekių inventorizacija su buhalterija. Atsiranda situacija, kad kažkas, matyt, ėmė pinigus ir neįtraukė į apskaitą. Tada darbuotojai visi susitarę neateina į darbą, viskas sustoja, inventorizacija sustoja. Tada kai darbuotojai pradeda grįžinėti į darbą, kaip taisyklė ligos prasidėjo“, – sako J. Borevičius.

DELFI jis nurodė, kad teismo nutartis kelti įmonei „Regėjimas“ byla yra skundžiama, nes tai dar nėra bankrotinė situacija. Pasak jo, įmonė ateityje gali nežymiai koreguoti veiklos pobūdį ar sudaryti franšizės sutartį, kur tuo pačiu prekės ženklu būtų tęsiama veikla.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Panevėžyje planuojama plėsti kolumbariumą

Panevėžyje planuojama plėsti kolumbariumą.

Tikrasis tuštėjančių Lietuvos regionų veidas: iš 300 eurų pensijos pragyvena dviese, emigracija naikina viską (943)

„Lietuvos regionai miršta“, – DELFI lankantis Utenos rajone sakė jo gyventojai. Pasak jų,...

Kaip atrodys naujasis „Akropolis“ prie Vingio parko: planuojamas ir gyvenamasis rajonas, ir verslo zona (166)

Šalia Vingio parko , Neries pakrantės ir vienos iš judriausių mieste Geležinio Vilko gatvės 14...

Šapoka: Europos Sąjungos investicijos į ateitį, kurią vertins mūsų vaikai (2)

Šių metų tradicinėje - jau dvyliktoje - Kontaktų mugėje šio renginio organizatorė Finansų...

Nerimas dėl ekonomikos lėmė JAV akcijų vertės sumažėjimą (4)

Penktadienio rytinėje prekyboje akcijų vertė Jungtinėse Valstijose sumažėjo ir prisidėjo...

Top naujienos

Surinktuose dienoraščiuose – tikrasis Leningrado blokados siaubas: žmonės patys savęs neatpažino (52)

Daugybės iki tol niekur neskelbtų dienoraščių radinys tapo išskirtiniu šaltiniu, pateikusiu...

Kaunietės rankos kuria stebuklus: mane pamačiusios klientų žmonos neleido kirptis (39)

31-erių Karolina Ūzaitė – išskirtinė asmenybė, ryški ne tik savo išvaizda, bet ir vidumi....

Orai: šalčio banga jau čia pat (3)

Sekmadienio naktį lietaus debesys dar užsiliks pietrytinėje šalies pusėje. Dieną jie iš mūsų...

Šiurpo net visko matę britų pareigūnai: lietuvis kambarioką uždaužė lyg žaisdamas (48)

Prieš aštuonerius metus už grotų Jungtinėje Karalystėje , Visbiče, pasiųstas lietuvis...

Ir mažas būrys gali smogti skaudžiai: drąsūs ir nutrūktgalviški reidai, pakeitę II pasaulinio karo eigą (160)

Antrojo pasaulinio karo metais virė didžiuliai mūšiai, kurie trukdavo ne vieną mėnesį ir...

Gražiausiame pasaulyje restorane valgęs lietuvis rekomenduoja nepagailėti 70 eurų keptai vištai (234)

Pusiau rožinis, pusiau auksinis – toks yra gražiausias ir stilingiausias pasaulyje restoranas...

Motiejūnas – per žingsnį nuo sugrįžimo į NBA: derasi su „Spurs“ (126)

Šią savaitę sezoną Kinijoje baigęs Donatas Motiejūnas netrukus grįš į NBA.

Jankauskaitės albumo pristatyme Kaune – nesuvaidinti jausmai, daina Vytautui Šapranauskui ir dėl atlikėjos konkuruojantys vyrai (80)

Šeštadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje vyko aktorės, dainininkės ir laidų vedėjos Ingos...

Pastojo, nors vartojo kontracepcijos priemones: kodėl taip nutiko? (21)

Žmonių patirtis rodo, kad kontracepcija ne visuomet yra tikrai patikima. Tačiau naujas tyrimas...

Atostogų Egipte metu pasijuto įkaitais: kelionė pigi, bet pasirinkimo laisvė suvaržyta (57)

Kiekvienas renkantis kelionę, visada perskaito kas rašoma apie viešbutį ir regioną. Skaitydami...