„Keliuose regionuose žmonės jau šiandien maisto produktams išleidžia daugiau kaip 60 procentų šeimos biudžeto pajamų. 35 procentai pagal ESBO metodiką – tai jau skurdo rodiklis. Išeina, kad 2016 metais iš esmės visa šalis skurs. Kaip sakė Konfucijus: „Jeigu jūs turite duonos – jūs turite daug problemų, jeigu duonos nėra – jūs turite tik vieną problemą“. Deja, šiandien ši problema stipriai auga. Sena tiesa, kad Rusija – turtinga šalis, kurioje gyvena skurstantys žmonės, yra patvirtinama valstybės statistikos lygmenyje“, – sakė ekonomistas interviu leidiniui „Novaja gazeta“.

Atsakydamas į klausimą, su kuo susijusi Rusijos infliacija – ar ją daugiausiai nulemia valiutos kurso svyravimai ir politiniai veiksniai – jis sakė: „Iš dalies tai tiesa, iš dalies veikia struktūriniai perkrypimai ekonomikoje. Nacionalinės valiutos devalvacija, mano požiūriu, sudaro maždaug 30 procentų infliacijos, kuri, oficialiais duomenimis, šiais metais sudarys apie 15 procentų. O kiti du trečdaliai susiję su disproporcijomis pačios ekonomikos viduje. Kalbant apie ne maisto produktų šakas, tai viskas suprantama – atsiliepia didelė valstybinio sektoriaus dalis. Maisto produktų sektoriuje, atrodytų, nėra jokių valstybinių kompanijų. Nepaisant to, ir čia yra monopolinių grupių“, – teigia I. Starikovas.

Pasak ekonomisto, Rusijoje susiklosčiusi situacija lemia, kad šalis ryžtingai artėja prie lemtingos 50 procentų pajamų ribos, kuriuos statistinė šeima išleis maisto produktams per metus.

„Tai lemia liūdną aplinkybę, kad sumokėjus už komunalines paslaugas ir kokias nors būtinas išlaidas lėšų vartojimo prekėms įsigyti iš esmės nelieka. Tai reiškia, kad atnaujinti ekonomikos augimą vidaus rinkos plėtros sąskaita bus ypač sudėtinga“, – pažymi ekspertas.

I. Starikovas mano, kad norint sustabdyti maisto produktų kainų augimą, būtina atlikti finansinių institucijų demonopalizaciją ir privatizaciją, sukurti mikrokreditinių organizacijų ir privačių lizingo bendrovių tinklą.

Buvęs ekonomikos viceministras prognozuoja, kad labiausiai Rusijoje pabrangs tos prekės, kurių paklausa bus didžiausia: duona, kruopos, bulvės, tepamieji mišiniai, pigūs mėsos ir žuvies produktų segmentai, konservai.

„Juk iš tikrųjų pensininkui nereikia matyti lentynose dviejų tūkstančių prekių – jis turi ribotą krepšelį ir jis dabar traukiasi. Pažiūrėkite, kaip pastaraisiais metais keičiasi vartojimo struktūra. Jūs pamatysite, kad dingsta gyvūninės kilmės riebalai ir sviestas, jie pakeičiami aliejumi, tepamaisiais mišiniais, margarinu. Gyvūninės kilmės baltymai pamažu keičiami angliavandeniais ir kruopomis. Būtiną paros kalorijų kiekį žmonės vienaip ar kitaip surinks, tačiau tai jau nacijos sveikatos klausimas. Kalbant sveikos mitybos požiūriu, žmogus, kuris sviestą pakeičia margarinu, nestipriai pagerina savo racioną“, – pažymi I. Starikovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (932)