aA
Lietuvių pajamos nuosekliai auga, tačiau jie tuokiasi ir vaikų susilaukia vis vėliau, o nuosavą būstą vis dažniau įsigyja su paskola. Ką šios tendencijos sako apie šalies jaunimo gyvenimo lygį?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad jei valstybėje neįvyksta kokių nors kataklizmų, tada skirtingų kartų turtas akumuliuojasi. „Tuomet esame pasmerkti, kad kiekviena karta gyvens vis geriau ir geriau“, – sakė jis.

Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, Lietuvoje pamažu formuojasi vidurinioji klasė. „Po 20 metų Lietuvos visuomenė tikrai bus turtingesnė“, – apibendrino jis.

Pajamos didėjo beveik tris kartus

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vidutinės metinės 25–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojų pajamos nuo 2005 iki 2016 metų išaugo bene tris kartus.

2005 metais, kada pradėta kaupti tokia statistika apie Lietuvą, vienas gyventojas per metus gavo vidutiniškai 2 299 eurus pajamų (po mokesčių), t.y. maždaug 190 eurų per mėnesį.

2009 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė lietuvių pajamų lygį buvo sumažinusi, tačiau vėliau jis atsitiesė ir toliau augo. 2016 metais vienam gyventojui teko 6 661 euras per metus arba maždaug 550 eurų per mėnesį.

Daugėja imančių paskolas

„Eurostat“ taip pat tik nuo 2005 metų pateikia statistiką apie nuosavame būste gyvenančiųjų lietuvių dalį. Ji pastarąjį dešimtmetį beveik nepasikeitė: 2005 metais nuosavame būste gyveno 88,3 proc. gyventojų, 2016 metais – 90,3 proc.

Nuomojame būste 2005 metais gyveno 11,7 proc. lietuvių, o 2016 metais – 9,7 proc.

Tačiau per šį laikotarpį smarkiai išaugo dalis žmonių, kurie gyvena su paskola įsigytame būste. 2005 metais tokių buvo tik 3,6 proc., o 2016 metais – 10,2 proc.

Tuokiasi ir gimdo vėliau

Bendri „Eurostat“ ir Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo 1990 metų vidutinis pirmą kartą susituokusio vyro amžius padidėjo 5,6 metų ir 2017 metais buvo 30,2.

Moteris tuokėsi jaunesnės, tačiau ir jų amžius pirmos santuokos metu didėjo. 1990 metais vidutinis nuotakos amžius buvo 22,7, o 2017 metais – 27,8, t.y. 5,1 metų skirtumas.

Šiandien moterys ir gimdo vėliau. 1994 metais pirmo vaiko buvo susilaukiama vidutiniškai 23 metų amžiaus, o 2017-aisiais – 27,5 metų.

Kitas atspirties taškas

„The Washington Post“ ekonomikos apžvalgininkas Robertas J. Samuelsonas prieš kurį laiką publikuotame komentare pastebėjo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose didieji gyvenimo įvykiai vėlesniam laikui nukeliami dėl mažėjančių jaunimo pajamų.

„Jie vėliau tuokiasi, vėliau perka būstą, vėliau susilaukia vaikų“, – rašė jis. Savo tekste jis remiasi trijų JAV universitetų mokslininkų atliktų tyrimu, kuris parodė, kad vis mažesnės amerikiečių dalies pajamos pranoksta jų tėvų.

„Tai didžiulis pokytis, kuris reiškia, kad dabartinė karta negyvens taip gerai, kaip jų tėvai“, – teigė R. J. Samuelsonas.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Komentuodamas tai, R. Lazutka sakė, kad Lietuvoje situacija kitokia dėl kito atspirties taško. „Lietuvoje atsispiriame nuo žemos padėties ir mūsų trajektorija yra kitokia nei JAV“, – sakė jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad vyresnioji lietuvių karta tam tikrą pranašumą prieš jaunesniąją turi dėl dar iš sovietmečio turimų butų.

„Jaunimui dabar reikia pirkti, tačiau tie vyresni žmonės tuos butus paliks ne kam kitam, o jaunimui. Žinoma, klausimas – kada bus palikta. Jei vaikui pačiam bus 60 metų, kai mirs tėvai, tai tas palikimas išeina jau toks gana vėlyvas“, – sakė jis.

R. Lazutka dar svarstė, ar būsto nuosavybė ateityje bus tokia pat svarbi. „Vokietijoje apie pusė žmonių neturi nuosavo būsto ir tai nemažina jų gyvenimo kokybės. Kita vertus, Vokietijoje nuomos rinka gerai veikia, ne kaip Lietuvoje.

Dar vienas klausimas – dėl automobilio turėjimo. Gal jo irgi nereikia, jei jį naudoji tik 2 val. per parą, o likusį laiką jis stovi nenaudojamas? Tai absoliuti nesąmonė turėti nuosavą automobilį. Žinoma, tai priklauso ir nuo automobilių nuomos rinkos“, – kalbėjo VU profesorius.

Jaunimui dabar reikia pirkti, tačiau tie vyresni žmonės tuos butus paliks ne kam kitam, o jaunimui. Žinoma, klausimas – kada bus palikta.
R. Lazutka

Ž. Mauricas sakė, kad būsto nuoma arba išlaidos jo paskolai neabejotinai turi įtakos gyvenimo lygiui. Jis atkreipė dėmesį į paveldėjimo klausimą.

„Lietuvoje gajus požiūris, kad viską turi užsidirbti pats, tuo metu Vakarų Europoje turtas pereina iš kartos į kartą. Tiesa, Lietuvoje dabar po mažu atsiranda vis daugiau paveldėjusiųjų turtą.

Beje, paveldėjimo mokesčių Lietuvoje praktiškai nėra, tad tas perėjimas dažniausiai turėtų įvykti pakankamai sklandžiai. Beje, apie testamentus Lietuvoje mažokai kalbama, tai gana naujas dalykas. Manau, ateityje Lietuvos gyventojai turėtų paveldėti nemažas sumas.

Sovietmečiu tokių dalykų nebūdavo. Žmonės ir vieno kambario bendrabučiuose susigrūdę gyvendavo. Šeimos augo, o nebuvo galimybių vaikus aprūpinti būstu“, – dėstė jis.

Lietuvoje gajus požiūris, kad viską turi užsidirbti pats, tuo metu Vakarų Europoje turtas pereina iš kartos į kartą.
Ž. Mauricas

Gyvenimas demokratijoje

Ž. Mauricas dar pastebėjo, kad Lietuva yra viena nedaugelio ES valstybių, kurioje 30–40 metų amžiaus gyventojai uždirba gerokai daugiau už 50–60 metų amžiaus gyventojus.

„Tai fenomenali statistika, rodanti, kad jaunesnė karta jau dabar gyvena geriau nei jų tėvai. Manau, kad ateityje ta tendencija turėtų tęstis. Italija, Vokietija – ten didžiausias pajamas gauna 70 metų asmenys, pensijos dažniai būna netgi didesnės nei 30 metų darbuotojų atlyginimai. Lietuvoje – atvirkščiai, pensijos mažos, o jaunimo pajamos pakankamai didelės“, – sakė jis.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Savo ruožtu R. Lazutka pažymėjo, kad lyginti gyvenimo lygį skirtinguose istoriniuose perioduose, tarp kartų apskritai yra sudėtinga.

„Pavyzdžiui, ką reiškia gyventi be interneto? Tas pats klausimas ir dėl buitinių dalykų, ir t.t. Dėl technologijų vystymosi per ilgą laikotarpį keičiasi galimybės ir vartojimo būdai, atsiranda naujų. Tarkim, prieš 50 metų ir šiandien pasiūti batai, tai – vis tiek batai, bet visiškai kitokie. Arba, pavyzdžiui, televizorius – anksčiau buvo lempiniai, dabar plačiaekraniai, televizoriumi tampa kompiuteris“, – svarstė pašnekovas.

Jis taip pat priminė, kad ankstesniais amžiais tik aristokratija gerino savo padėtį, o šiuolaikinėse demokratinėse šalyse tokias galimybes turi visa visuomenė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pigesni vaistai: vyriausybė siūlo valstybines vaistines, vaistininkai – didesnį reguliavimą (8)

Tiek vyriausybės priemonių plane, tiek Seime pateikti siūlymai dėl valstybinių vaistinių...

TVF įspėja, kad tarifai gali turėti „didelę ekonominę kainą“

Didėjanti įtampa dėl prekybos ir apsikeitimas tarifais gali „daug kainuoti“ pasaulio...

Naujo mokesčio nebus: Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui (3)

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.

Nepaisant prekybos įtampos, indeksai Volstrite siekė naujų rekordų

„Dow“ ir „S&P 500“ indeksai ketvirtadienį pasiekė naujus rekordus, investuotojams kreipiant...

Vaičiūnas Tokijuje pristatė Ignalinos AE uždarymo klausimus (11)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas , rugsėjo 18-20 d. lankęsis Tokijuje, Japonijoje,...

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (18)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (98)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (9)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (87)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (460)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (35)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (58)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (43)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Sunkią traumą patyręs „Žalgirio“ talentas susitarė su universitetu, kurio garbę gynė Sabonis (3)

Kauno „Žalgirio“ komandos talentas Martynas Arlauskas žengs Domanto Sabonio pėdomis. JAV...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (184)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...