Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad jei valstybėje neįvyksta kokių nors kataklizmų, tada skirtingų kartų turtas akumuliuojasi. „Tuomet esame pasmerkti, kad kiekviena karta gyvens vis geriau ir geriau“, – sakė jis.

Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, Lietuvoje pamažu formuojasi vidurinioji klasė. „Po 20 metų Lietuvos visuomenė tikrai bus turtingesnė“, – apibendrino jis.

Pajamos didėjo beveik tris kartus

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vidutinės metinės 25–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojų pajamos nuo 2005 iki 2016 metų išaugo bene tris kartus.

2005 metais, kada pradėta kaupti tokia statistika apie Lietuvą, vienas gyventojas per metus gavo vidutiniškai 2 299 eurus pajamų (po mokesčių), t.y. maždaug 190 eurų per mėnesį.

2009 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė lietuvių pajamų lygį buvo sumažinusi, tačiau vėliau jis atsitiesė ir toliau augo. 2016 metais vienam gyventojui teko 6 661 euras per metus arba maždaug 550 eurų per mėnesį.

Daugėja imančių paskolas

„Eurostat“ taip pat tik nuo 2005 metų pateikia statistiką apie nuosavame būste gyvenančiųjų lietuvių dalį. Ji pastarąjį dešimtmetį beveik nepasikeitė: 2005 metais nuosavame būste gyveno 88,3 proc. gyventojų, 2016 metais – 90,3 proc.

Nuomojame būste 2005 metais gyveno 11,7 proc. lietuvių, o 2016 metais – 9,7 proc.

Tačiau per šį laikotarpį smarkiai išaugo dalis žmonių, kurie gyvena su paskola įsigytame būste. 2005 metais tokių buvo tik 3,6 proc., o 2016 metais – 10,2 proc.

Tuokiasi ir gimdo vėliau

Bendri „Eurostat“ ir Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo 1990 metų vidutinis pirmą kartą susituokusio vyro amžius padidėjo 5,6 metų ir 2017 metais buvo 30,2.

Moteris tuokėsi jaunesnės, tačiau ir jų amžius pirmos santuokos metu didėjo. 1990 metais vidutinis nuotakos amžius buvo 22,7, o 2017 metais – 27,8, t.y. 5,1 metų skirtumas.

Šiandien moterys ir gimdo vėliau. 1994 metais pirmo vaiko buvo susilaukiama vidutiniškai 23 metų amžiaus, o 2017-aisiais – 27,5 metų.

Kitas atspirties taškas

„The Washington Post“ ekonomikos apžvalgininkas Robertas J. Samuelsonas prieš kurį laiką publikuotame komentare pastebėjo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose didieji gyvenimo įvykiai vėlesniam laikui nukeliami dėl mažėjančių jaunimo pajamų.

„Jie vėliau tuokiasi, vėliau perka būstą, vėliau susilaukia vaikų“, – rašė jis. Savo tekste jis remiasi trijų JAV universitetų mokslininkų atliktų tyrimu, kuris parodė, kad vis mažesnės amerikiečių dalies pajamos pranoksta jų tėvų.

„Tai didžiulis pokytis, kuris reiškia, kad dabartinė karta negyvens taip gerai, kaip jų tėvai“, – teigė R. J. Samuelsonas.

Romas Lazutka

Komentuodamas tai, R. Lazutka sakė, kad Lietuvoje situacija kitokia dėl kito atspirties taško. „Lietuvoje atsispiriame nuo žemos padėties ir mūsų trajektorija yra kitokia nei JAV“, – sakė jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad vyresnioji lietuvių karta tam tikrą pranašumą prieš jaunesniąją turi dėl dar iš sovietmečio turimų butų.

„Jaunimui dabar reikia pirkti, tačiau tie vyresni žmonės tuos butus paliks ne kam kitam, o jaunimui. Žinoma, klausimas – kada bus palikta. Jei vaikui pačiam bus 60 metų, kai mirs tėvai, tai tas palikimas išeina jau toks gana vėlyvas“, – sakė jis.

R. Lazutka dar svarstė, ar būsto nuosavybė ateityje bus tokia pat svarbi. „Vokietijoje apie pusė žmonių neturi nuosavo būsto ir tai nemažina jų gyvenimo kokybės. Kita vertus, Vokietijoje nuomos rinka gerai veikia, ne kaip Lietuvoje.

Dar vienas klausimas – dėl automobilio turėjimo. Gal jo irgi nereikia, jei jį naudoji tik 2 val. per parą, o likusį laiką jis stovi nenaudojamas? Tai absoliuti nesąmonė turėti nuosavą automobilį. Žinoma, tai priklauso ir nuo automobilių nuomos rinkos“, – kalbėjo VU profesorius.

Jaunimui dabar reikia pirkti, tačiau tie vyresni žmonės tuos butus paliks ne kam kitam, o jaunimui. Žinoma, klausimas – kada bus palikta.
R. Lazutka

Ž. Mauricas sakė, kad būsto nuoma arba išlaidos jo paskolai neabejotinai turi įtakos gyvenimo lygiui. Jis atkreipė dėmesį į paveldėjimo klausimą.

„Lietuvoje gajus požiūris, kad viską turi užsidirbti pats, tuo metu Vakarų Europoje turtas pereina iš kartos į kartą. Tiesa, Lietuvoje dabar po mažu atsiranda vis daugiau paveldėjusiųjų turtą.

Beje, paveldėjimo mokesčių Lietuvoje praktiškai nėra, tad tas perėjimas dažniausiai turėtų įvykti pakankamai sklandžiai. Beje, apie testamentus Lietuvoje mažokai kalbama, tai gana naujas dalykas. Manau, ateityje Lietuvos gyventojai turėtų paveldėti nemažas sumas.

Sovietmečiu tokių dalykų nebūdavo. Žmonės ir vieno kambario bendrabučiuose susigrūdę gyvendavo. Šeimos augo, o nebuvo galimybių vaikus aprūpinti būstu“, – dėstė jis.

Lietuvoje gajus požiūris, kad viską turi užsidirbti pats, tuo metu Vakarų Europoje turtas pereina iš kartos į kartą.
Ž. Mauricas

Gyvenimas demokratijoje

Ž. Mauricas dar pastebėjo, kad Lietuva yra viena nedaugelio ES valstybių, kurioje 30–40 metų amžiaus gyventojai uždirba gerokai daugiau už 50–60 metų amžiaus gyventojus.

„Tai fenomenali statistika, rodanti, kad jaunesnė karta jau dabar gyvena geriau nei jų tėvai. Manau, kad ateityje ta tendencija turėtų tęstis. Italija, Vokietija – ten didžiausias pajamas gauna 70 metų asmenys, pensijos dažniai būna netgi didesnės nei 30 metų darbuotojų atlyginimai. Lietuvoje – atvirkščiai, pensijos mažos, o jaunimo pajamos pakankamai didelės“, – sakė jis.

Žygimantas Mauricas

Savo ruožtu R. Lazutka pažymėjo, kad lyginti gyvenimo lygį skirtinguose istoriniuose perioduose, tarp kartų apskritai yra sudėtinga.

„Pavyzdžiui, ką reiškia gyventi be interneto? Tas pats klausimas ir dėl buitinių dalykų, ir t.t. Dėl technologijų vystymosi per ilgą laikotarpį keičiasi galimybės ir vartojimo būdai, atsiranda naujų. Tarkim, prieš 50 metų ir šiandien pasiūti batai, tai – vis tiek batai, bet visiškai kitokie. Arba, pavyzdžiui, televizorius – anksčiau buvo lempiniai, dabar plačiaekraniai, televizoriumi tampa kompiuteris“, – svarstė pašnekovas.

Jis taip pat priminė, kad ankstesniais amžiais tik aristokratija gerino savo padėtį, o šiuolaikinėse demokratinėse šalyse tokias galimybes turi visa visuomenė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (522)