„Praėjusią savaitę, kai sumokėjome valstybės tarnautojams, valstybės ižde liko 217 dolerių“, – žurnalistams teigė T. Biti ir pridūrė, kad kai kurių jų banko sąskaitos didesnės nei valstybės.
„Valstybės finansus šiuo metu ištikęs paralyžius. Nesugebame įvykdyti tikslų“, – pridūrė jis.
Zimbabvės ekonomika tūkstantmečių sandūroje išgyveno didžiulį nuopuolį, kai prezidentas Robertas Mugabe pradėjo areštuoti baltiesiems priklausančius ūkius, praneša naujienų agentūra AFP.
Šis žingsnis sugriovė investuotojų pasitikėjimą šalimi, paralyžiavo produkciją, paskatino tarptautinių sankcijų įvedimą ir išbaidė turistus.
Praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, per kurį šalis išgyveno 231 mln. procentų siekusią hiperinfliaciją, o infrastruktūra žlugo vos tik ėmė kilti kainos, padėtis šalyje dabar stabilesnė.
Tačiau viešuosiuose finansuose vis dar sumaištis, o vietos verslininkai kovoja su nestabiliu elektros tiekimu, likvidumo stygiumi ir aukštomis darbo jėgos kainomis.
Zimbabvės vyriausybė įspėjo neturinti pakankamai pinigų surengti referendumą dėl konstitucijos ir rinkimus, kurie turi vykti dar šiemet.
T. Biti teigia neturintis kito pasirinkimo, kaip prašyti donorų lėšų.
„Kreipsimės į tarptautinę bendruomenę“, – sakė jis.
Šalies rinkimų agentūros teigimu, balsavimui surengti reikia 104 mln. dolerių.
Valstybės nacionalinis biudžetas šiemet siekia 3,8 mlrd. dolerių, numatoma, kad ekonomika augs 5 proc.
Daug mineralų turinti šalis dabar kaip valiutą naudoja JAV dolerį ir Pietų Afrikos Respublikos rendą.
