aA
Baltijos šalims tariantis dėl solidaraus Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto, Lietuvos reguliuotojo vadovė teigia, kad tam būtina trišalė prekybos elektra su Rusija metodika turi būti tobulinama – kol kas ji neįgyvendintų Lietuvoje priimto „antiastravinio“ įstatymo.
Inga Žilienė
Inga Žilienė
© DELFI / Domantas Pipas

Inga Žilienė sako, kad pagal dabartinius „Litgrid“ skaičiavimus iš formulės nėra eliminuojami fiziniai srautai per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį – juos eliminavus būtų galima dar labiau sumažinti prekybos su Rusija mastą, taip pat nėra išbaigta elektros kilmės garantijų sistema.

„Pateikėme (įvairioms institucijoms – BNS) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nuomonę, kaip turėtų būti metodikoje numatyti pralaidumų skaičiavimai prekybai su Rusija, siekiant įgyvendinti „antiastravo“ įstatymą (...) Matome, kad šiuo metu metodikos projektas yra tobulintinas“, – po antradienį įvykusio tarpinstitucinio posėdžio BNS sakė I. Žilienė.

VERT nuomone, skaičiuojant pralaidumus prekybai su Rusija, turėtų būti įvertinamas fizinis srautas iš Rusijos per Latvijos ir Estijos jungtis, tačiau neįskaičiuojama Lietuvos-Baltarusijos fizinė jungtis.

„Tai yra, tiek, kiek fiziškai elektros energijos patenka per Latvijos, Estijos, Rusijos jungtis, – ne daugiau – turėtų būti išduodami pralaidumai prekybai. Tai realiai, pagal „Litgrid“ pateiktą modeliavimą, tai galėtų sudaryti apie 227 megavatus (čia vidutinis dydis), arba 28 proc. viso fizinio srauto, įtekančio į Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas. Realiai tai sudarytų 2 teravatvalandes“, – aiškino VERT pirmininkė.

„Tai tokiu būdu mes sakome, kad Lietuvos-Baltarusijos fizinės jungties panaudojimas yra eliminuojamas. Ir tokiu būdu galima laikyti, kad „antiastravo“ įstatymas yra įgyvendinamas“, – VERT siūlymus komentavo I. Žilienė.

Metodikos projektą parengusi „Litgrid“ teigia, kad pagal ją iš kontinentinės Rusijos į Baltijos šalis galimas importuoti maksimalus kiekis 2021 metais siektų 4,2 TWh. Jeigu nebūtų taikomas metodikoje numatytas 0,62 koeficientas, maksimalus importas būtų trečdaliu didesnis – 6,6 TWh.

„Tačiau tokiu atveju nebuvo vertinama, kad Baltarusijoje pasikeis elektros sistemos balansas (...) Dėl to mes ir paprašėme Litgrid“, kad jie sumodeliuotų tos formulės rezultatą būtent įvertinus Astravo elektrinės pasileidimą ir naujo didelio generatoriaus atsiradimą Baltarusijoje“, – sakė I. Žilienė.

Pasak jos, įjungus Astravo AE fiziniai srautai visiškai persiskirstys – didžioji dalis elektros tekės per Lietuvos-Baltarusijos jungtį, nors prekiaujama bus tik per Latvijos ir Rusijos jungtį.

„Pagal fizikos dėsnius, elektra tekės į mūsų valstybę, kur ir bus suvartota. Tai mūsų (VERT – BNS) nuomone, tas fizinis srautas negali būti paverstas prekybiniu srautu. (...) Bet šiuo metu mes matome, kad iš tiesų tas prekybinis pralaidumas bus didesnis, kas leistų ir netiesiogiai Baltarusijoje pagamintai elektros energijai patekti į NPS („Nord Pool Spot“) elektros biržos prekybinę aikštelę“, – sakė I. Žilienė.

Baltijos šalys tariasi ir dėl elektros kilmės garantijų arba sertifikatų sistemos, pagal kurią pradėjus veikti Astravo AE, į Baltijos šalių rinką per Rusiją nepatektų baltarusiška elektra.

I. Žilienė tikina, kad efektyvi kilmės sertifikatų sistema leistų kontroliuoti, kur pagaminta elektros energija patenka į Baltijos regioną, tačiau, pasak jos, tarp Latvijos, Estijos, Lietuvos perdavimo sistemų operatorių kol kas nėra sutarimo dėl vieningos sertifikatų sistemos.

Ji pridūrė, kad trijose valstybėse dar nėra priimti teisės aktų pakeitimai, kurie leistų įgyvendinti efektyvią sertifikatų sistemą ir taikyti sankcijas pažeidėjams.

„Tačiau čia reikia pažymėti, kad būtini ir aukščiausio lygio sprendimai tiek Latvijoje, tiek Estijoje, kad būtų metodika koreguojama“, – sakė I. Žilienė.

Neatmetama dvišalės Latvijos-Estijos metodikos galimybė

Paprašyta įvertinti galimus scenarijus, I. Žilienė teigė, kad nepatvirtinus naujos metodikos galios 2018 priimta metodika, pagal kurią, įjungus Astravo AE, vyks prekyba tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus, o su žemynine Rusijos dalimi ir Baltarusija Baltijos šalys nebeprekiaus (šiuo metu trijų šalių prekyba su Rusija ir Baltarusija vyksta tik per Lietuvą).

Tačiau tokiu atveju lieka galimybė, kad Latvija ir Estija pasitvirtins savo metodiką prekybai su Rusija.

„Bet tokiu atveju yra galimas scenarijus, kad Latvija ir Estija pasitvirtina dvišalę metodiką prekybai su Rusija. Mes tada turime pasitvirtinti metodiką prekybai su Kaliningradu“, – paaiškino pirmininkė.

I. Žilienė neprognozavo, ar Lietuvai vis dėlto pavyks laiku ir efektyviai užtikrinti savo įstatymo laikymąsi, tačiau tikisi, jog geriausias sprendimas bus surastas.

„Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, nes iš tiesų yra įtraukta daug institucijų ir visuose lygmenyse, taip pat ir perdavimo sistemų operatoriai (...) Bet labai tikiuosi, kad bus rastas sutarimas visuose lygmenyse, kad bus atsižvelgiama į aukščiausio lygio politikų apsisprendimą visose valstybėse iš tiesų nepirkti elektros energijos, kuri bus pagaminta Baltarusijoje po Astravo elektrinės pasileidimo. Labai tikiuosi, kad bus įvertinti visi aspektai“, – sakė I. Žilienė.

Seimo rinkimus laimėję konservatoriai antradienį sukritikavo „Litgrid“ parengtą ir Energetikos ministerijos sutartą trišalę prekybos su Rusija metodiką. Kadenciją baigiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį išsakė lūkestį, kad metodika bus patvirtinta šią savaitę.

Konservatoriai teigia, kad siūloma metodika gali įteisinti „antiastraviniame įstatyme draudžiamas veikas“.

Daugiausia diskusijų kelia galimybė, kad Astravo elektra į bendrą rinką pateks per Latvijos ir Rusijos jungtį bei perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos naudojimas.

Kadenciją baigianti Vyriausybė teigia, kad rizikas sumažins mažesnis pralaidumas ir kilmės garantijų sistema. Konservatoriai sako, jog saugiklių yra per mažai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (363)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Lietuvos lašišinių žuvų produktų gamintojai gali eksportuoti į Australiją

Lietuvos lašišinių žuvų produktus gaminančios įmonės jau gali eksportuoti savo produkciją...

Seimas pritarė 2022 metų PSDF, „Sodros“ ir Pensijų anuitetų biudžetams

Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (...

Navickienė: pensijų anuitetus kitąmet įgis beveik tūkstantis žmonių (3)

Pensijų anuitetų fondas (PAF) kitais metais augs sparčiau nei tikėtasi, sako socialinės apsaugos...

„Piletilevi Group“ įsigijo „Tiketą“ papildyta

Estijos bilietų platinimo ir renginių planavimo grupė „Piletilevi Group“ skelbia baigusi...

Top naujienos

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (363)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Galingas ciklonas užgrius visą Lietuvą: siautės ypač stiprus vėjas, nustebins šiluma (6)

Trečiadienio dieną per šalį praslinks šiltasis atmosferos frontas. Diena bus apniukusi, tik po...

Parodė, kaip atrodo lietuvių mėgstamiausias viešbutis Turkijoje: ekonominės atostogos atima žadą (81)

Kemeras – vienas populiariausių ir mylimiausių Turkijos kurortų. Vasaros sezono metu čia būna...

Trenerių mintys apie „autodafė“ Vilniuje išsiskyrė: mums patiems buvo netikėta, varžovams – tuo labiau (10)

Vilniaus „Rytas“ (1/1) pirmoje istorijoje komandų tarpusavio akistatoje 87:69 numušė FIBA...

Čempionų lyga: PSG kailį gelbėjo Messi dublis, Madride – „Liverpool“ triumfas (5)

Antradienį vakare sužaisti UEFA Čempionų lygos trečio turo 8-i susitikimai, kuriuose pelnyti net...

Latvių epidemiologas: padėtis Latvijoje – katastrofiška, greitosios nebeturi, kur pristatyti ligonių

Eksponentiškai augantis sergamumas COVID-19 liga ir didėjantis mirusių nuo jos skaičius pasėjo...

Dar viena šalis atšauks likusius koronaviruso apribojimus

Jei epidemiologinė situacija išliks stabili, Islandija planuoja lapkričio viduryje atšaukti visus...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: yra trys priežastys, dėl kurių moterų yra kariuomenėje, bet ne mūšio lauke

Naujausiame Edmundo Jakilaičio pokalbyje „Apie karybą“ su Vilniaus universiteto karo istoriku...

Tarptautiniame fronte „Rytas“ nukovė FIBA Čempionų lygos laimėtoją (135)

Antradienį Vilniaus „Rytas“ (1/1) pergalingai sugrįžo į ASG areną ir FIBA Čempionų lygos...

Remigijus Misiūnas | D+

1919 m. karo nustekentame Kaune apsilankė užsieniečių delegacija: meilės ryšiai su vietinėmis geruoju nesibaigė II dalis

1919 m., anot P. Tamašausko, daug iškentę atsikūrusios valstybės gyventojai užsienio misijas...