Šiluma – brangesnė
Dėl to, kad nebuvo šalčių, šį sezoną mažiau kaito radiatoriai. Tačiau suma, kurią už šilumą klaipėdiečiai mokėjo šių metų sausį, palyginti su praėjusiųjų, ženkliai padidėjo.
Pavyzdžiui, vienas blokiniame name 77 kvadratinių metrų ploto bute gyvenantis klaipėdietis pernai sausį už šildymą mokėjo penkiasdešimčia litų mažiau.
Bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Vytautas Valutis priminė, kad daugiau už šildymą teko mokėti dėl gerokai padidėjusios fiksuotos šilumos kainos.
Pernai gyventojai už šilumos kilovatvalandę mokėjo 12,37 cento. O nuo 2008 metų sausio ši kaina padidėjo 28 proc. – iki 15,94 cento už kilovatvalandę.
Be to, anot generalinio direktoriaus, šiemet sausio vidutinė oro temperatūra buvo žemesnė negu praėjusių metų. 2007-aisiais vidutinė sausio temperatūra siekė 3,1 laipsnio, o šį sausį – 1,2 laipsnio šilumos.
Gera žinia nebent bus ta, kad už šį vasarį, kurio vidutinė temperatūra buvo 3,3 laipsnio šilumos, mokėsime mažiau.
Tarifus gali perskaičiuoti
Neaišku, kokie šilumos tarifai bus kitą žiemos sezoną. Kaip pasakojo V.Valutis, jau dabar linkstama, kad šilumos tarifą būtų galima perskaičiuoti du kartus per metus, atsižvelgiant į realią dujų kainą. Iki šiol tarifą buvo leidžiama perskaičiuoti tik kartą per metus.
Nepaisant to, kad šiemet gerokai pabrango šiluma bendrovė „Klaipėdos energija“ patiria nuostolių, nes šildymo savikaina – dar didesnė.
„Šiemetė šilumos kaina nedengia realių sąnaudų, nes ji buvo nustatyta pagal praėjusių metų rugsėjo dujų kainą. Tada dujos kainavo apie 750 litų už tūkstantį kubinių metrų, o dabar – jau 955 litus“, – aiškino V.Valutis.
Jeigu bus nuspręsta šilumos kainą šiemet perskaičiuoti dar kartą, pagal naująjį tarifą tektų mokėti tik nuo kito žiemos sezono. Kol šis sezonas tebesitęsia, mokėsime už šilumą tiek, kiek pernai nustatė savivaldybės taryba.
Malkų nepritrūko
Kad buvo šilta žiema, labiau gali pasidžiaugti nebent tie, kurie savo namus kūrena malkomis. Kadangi jų reikėjo mažiau, gali būti, kad prisipirktų malkų užteks ir kitam žiemos sezonui.
Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas abejojo, ar vartotojai šiai žiemai malkų pirkosi mažiau. Esą jas geri ūkininkai pradeda pirkti jau pavasarį. Ir tik retas, pritrūkęs kuro, atvyksta jų nusipirkti papildomai.
„Paprastai, kai būna labai šalta žiema, žmonėms malkų atsargos išsenka anksčiau laiko ir jie vėl atvažiuoja jų pirkti. Šią žiemą tų, kurie pritrūko malkų, beveik nebuvo“, – tikino urėdas.
A.Baranauskas abejojo, ar šią žiemą sutaupę malkų žmonės jų mažiau pirks kitai žiemai. Esą paprastai pirkėjai visada malkų nusiperka daugiau.
Sniegas tapo deficitu
L.Pakštys pastebėjo, kad ši žiema išsiskyrė ir mažu snieguotumu. Nors per visus tris žiemos mėnesius kritulių iškrito daugiau negu paprastai, dienas, kai snigo, galima suskaičiuoti pirštais.
Gruodis ir vasaris apskritai buvo beveik be sniego. Daugiausiai jo iškrito dar kalendorinei žiemai neprasidėjus. Pirmasis sniegas pasirodė lapkričio 12-ąją. Tada prisnigo apie pusę centimetro, 13 dieną – 4 cm, 14 d., 28 d. – 7 cm, 15 d. – 5 cm.
Sausio 7-8 dienomis sniego danga siekė 6 centimetrus. Snigo ir sausio 23-24 dienomis, bet greitai nutirpusio sniego danga tebuvo centimetras.
Santaupos – tvarkymui
Kadangi retai snigo, šiais metais Klaipėdos savivaldybė mokės gerokai mažiau už gatvių valymą.
Tačiau bendrovė „Specialus autotransportas“ be uždarbio neliks. Pagal sutartį savivaldybė bendrovei moka ne tik už faktiškai atliktą darbą – nuvalytas ar pabarstytas gatves, bet ir už mechanizmų (barstytuvų ir valytuvų) budėjimą, nepaisant to, dirbo šie, ar ne.
Nuo 2006 metų lapkričio iki 2007 metų vasario už mechanizuotą gatvių valymą buvo sumokėta per 1,1 mln. litų. Daugiau nei trečdalis šios sumos buvo skirta apmokėti už mechanizmų budėjimą. Šį sezoną nuo 2007-ųjų lapkričio iki 2008 metų vasario savivaldybei teks mokėti per 766 tūkst. litų, iš jų daugiau nei pusę – už mechanizmų budėjimą.
Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus žadėjo, kad už mechanizuotą gatvių valymą sutaupyti pinigai niekur nedings. Juos žadama panaudoti miesto tvarkymui – gatvių valymui, šiukšlių išvežimui ar šienavimui.
