Kita vertus, gamintojai ir specialistai ne vienodai vertina situaciją. Pavyzdžiui Mėsos perdirbėjų asociacija tvirtina, kad ateityje galima kalbėti tik apie produktų brangimą, o Lietuvos kooperatyvų sąjungos laikinasis generalinis direktorius Raimondas Koreiva yra įsitikinęs, kad mėsos gaminius atpigins pigūs konkurentai iš Lenkijos.

Tinklalapio produktukainos.lt duomenimis, praėjusią savaitę brangiau nei lygiai prieš metus parduotuvėse kainavo daugelis produktų: mėsos produktai, kalakutiena, grūdų produktai, išskyrus spagečius, absoliuti dauguma pieno produktų, išskyrus kefyrą ir vienos rūšies jogurtą, morkos, obuoliai, žuvys.

Pigiau pirkėjams atsiėjo kai kurie vištienos produktai, kiaušiniai, bulvės, kopūstai, pomidorai, bananai, svogūnai.

Abejoja, ar duonininkai mažins kainas

Lietuvos kooperatyvų sąjungos, įsteigusios 400 smulkių parduotuvių vienijančią mažmeninės prekybos sistemą „KOOPS“, laikinasis generalinis direktorius Raimondas Koreiva DELFI sakė, kad šiuo metu apie 10 proc. yra atpigusios kai kurios kruopos, tačiau duonos kainos kritimo jis nesitiki.

„Dar grūdų produktų kainos nėra galutinai susiformavusios. Kainos krito, bet daugiausiai krito pašarinių grūdų, maistinių grūdų kainos krito labai nedaug. Todėl daugiau aiškumo atsiras prieš naujus metus. Tačiau jau šiandien miežinių, perlinių, kvietinių kruopų kainos yra kritusios apie 10 proc. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Duonininkai yra labai sunkioje padėtyje, jie po praėjusio laikotarpio atėjo nuvargę: be pelnų, be galimybių plėstis. Todėl, vargu, ar jie mažins kainą. Jeigu miltų kaina ir truputį pakris, tai duonos kainoms tai nelabai atsilieps“, – prognozavo jis.

Tačiau pašnekovas mano, kad zloto smukimas Lenkijoje galėtų lemti mažesnes mėsos produktų kainas Lietuvoje.

„Iš vienos pusės įtaką gali turėtų pašarinių grūdų kainos kritimas, iš kitos pusės – kaimyninių šalių situacija. Lenkijoje produktų kainos sumažėjo, iš ten gali plūstelėti mėsa į mūsų rinką. Tai gali turėti įtakos turgaus ir prekybos centrų kainoms, taip pat perdirbtų gaminių kainoms, nes perdirbėjai įsiveža mėsos iš užsienio. Taigi jeigu Lietuvos ūkininkų kainos šiek tiek ir pasikoreguos, tai labiausiai ne dėl pašarų kainų, o dėl konkurencijos. Dar didesnė tikimybė, kad bus nemažai įvežtos produkcijos“, – kalbėjo R. Koreiva.

Jo duomenimis, Lenkijoje lentynose mėsa kainuoja apie 20 proc. pigiau.

Didesnių pieno produktų kainų svyravimų pašnekovas neprognozuoja.

R. Koreiva taip pat abejoja, ar daržovių kainos labai keistis, net joms ir atpigus, didžiąją dalį kainos sudaro kitos išlaidos.

„Nemanau, kad daržovių kainos neturėtų labai kristi. Tokių produktai kaip daržovės kainai, kurie yra iš principo pigūs, labai didelę įtaką daro degalai, pervežimas, pakavimas, darbo jėgos kaina. Taigi jeigu daržovės savikaina ir nukrenta, galutinėje kainoje tai gali atsiliepti keliais centais, o perėjus per perdirbimo ir prekybos grandis šis mažėjimas dingsta“, – kalbėjo jis.

Pigesnės bulvės, grikiai

Olga Malaškevičienė
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė DELFI sakė, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, parduotuvėse pigiau kainuoja bulvės, svogūnai, kopūstai.

„Šiemet daugelis daržovių mūsų parduotuvėse yra pigesnės nei pernai – bulvės pigesnės 70 procentų, nes pernai buvo prastas derlius Rusijoje, todėl Lietuvos ūkininkai vežė bulves į Rusiją. Likusios Lietuvoje bulvės buvo pardavinėjamos brangiau – jos kainavo beveik 1,30 Lt. Šiandien bulvių kaina – 0,75 Lt už kg“, – komentavo ji.

Prekybos tinklo duomenimis, šiomis dienomis 30 proc. atpigo grikiai, 15 proc. pinga kai kurios kavos rūšys.

„Kava yra pasaulinių biržų kotiruojama prekė ir jos kaina priklauso nuo pokyčių pasaulinėse rinkose, šiuo metu kava pasaulyje pinga, todėl ir mes, turėdami galimybę, pirkėjams siūlome įsigyti kai kurias kavos rūšis pigiau. Grikių derlius šiemet yra geresnis nei pernai, todėl ir krenta šių kruopų kaina“, – sakė O. Malaškevičienė.

DELFI primena, kad pernai rudenį grikiai brango 2-3 kartus. Kavos kaina nuo praėjusių metų pradžios išaugo per 30 proc., tačiau praėjusią savaitę tarptautinėse rinkose ji ėmė mažėti ir pasiekė 10 mėnesių žemumas.

Pigiau turėtų kainuoti ir dalis „Vilniaus duonos“ gaminių.

Apie kitus produktų kainų mažėjimus nekalbama, tačiau žadama, kad kainos artimiausiu metu nedidės.

Pasak prekybos tinklo atstovės spaudai, Lenkijos zloto smukimas neturi įtakos kainoms parduotuvėse.

Brangiausia duona pigesnė bus iki Naujųjų metų

Nuo ketvirtadienio „Vilniaus duonos“ kepykla skelbia 5-14 proc. sumažinusi brangiausių duonos gaminių didmenines kainas (duonoms „Močiutės“, „Agotos“, „Toste“, „Bočių“ ir „Bičiulių“ batonui).

Kaip DELFI sakė kepyklos direktorė Rita Ramanauskienė, su tiekėjais iki Naujųjų metų pavyko susiderėti dėl kai kurių rūšių miltų kainų mažėjimo keliais-keliolika procentų.

„Miltų kaina mažėjo kai kurioms rūšims, jeigu tai perkeltume į visą mūsų krepšelį, visos kainos mažėtų gal tik 0,5 proc. Kadangi žmonės labai jautrūs kainoms, nusprendėme orientuotis į brangiausius gaminius“, – teigė ji.

Kepyklos vadovė vylėsi, kad prekybos centrai šį kainos mažėjimą tiesiogiai perkels į kainas lentynose.

Tuo metu „Fazer kepyklos“ direktorius Mindaugas Snarskis kol kas tvirtino negalįs pasakyti, kaip dėl miltų keisis duonos kainos.

„Mes turime metines sutartis su tiekėjais, kadangi pas mus jos pasirašomos nuo lapkričio pabaigos, tai pernai mes laimėjome tuos kelis mėnesius, kai galėjome pasiūlyti geresnę kainą. Šįmet mes truputį geresnėje situacijoje, kadangi kitiems pagal kontraktus arba pirkimą pagal geriausią kainą rinkoje galbūt jau yra mažesnė, tai mes to nematome. Todėl kol kas dėl miltų įtakos aš atsakyti negaliu“, – komentavo jis.

Išlaidos miltams sudaro apie trečdalį duonos gamintojų kainos.

Mėsos kainos gali tik didėti

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius DELFI sakė, kad apie mėsos produktų pigimą kalbėti nėra galimybių.

„Per šiuos metus žaliava brango, pavyzdžiui, kiauliena – apie 15 proc., o jautiena – apie 25 proc. Kaip matote, parduotuvėse kainos yra nepasikeitusios. Žaliavos brangsta visoje Europos Sąjungoje. Kiaulių maras Lietuvoje truputį pristabdė kainų augimą. Tačiau vėl atsidarė sienos ir matome, kad vėl turėsime įsivežti vis daugiau užsienietiškos kiaulienos“, – dėstė jis.

Lietuva užsigauna nuo trečdalio iki pusės viso kiaulienos poreikio.

„Kiauliena brangsta dėl to, kad nuo pernai yra labai stipriai pabrangę grūdai, – tvirtino E. Mackevičius. – Matome Europos rinkose žaliavos kainos didėjimą. Pavyzdžiui, šį mėnesį yra nemažai pabrango žaliava dešrų gamybai, lašiniai. Kalbama, kad Kinija labai pradeda pirkti. Tai yra objektyvios priežastys“.

Paklaustas, kaip kainą galėtų paveikti zloto smukimas, pašnekovas sakė: „Įtakos gali turėti, leidžia truputį atsipūsti gamintojui. Žaliavų pabrangimas yra neadekvatus dabartinei kainai, kaina šiaip turėtų būti aukštesnė. Atpigo zlotas, gamintojai perka iš ten, atpigs kur nors kitur, pirks iš ten. Tačiau apie pigimą kalbos negali būti, nes klausimas yra kokiu mastu ir kiek gali brangti“.

Daugiausiai priklauso nuo prekybininkų

Rimantas Krasuckis
„Kažkokių milžiniškų pokyčių nėra kuo pagrįsti. Negaliu guosti žmonių, kad kainos nukris, bet jos turėtų būti daugiau mažiau stabilios. Jeigu brangs visos energetinės sąnaudos, nori nenori, tos kainos keisis. Tačiau yra visokios akcijos, prekybininkai turi savo strategijas, daugiausiai nuo jų priklauso“, – DELFI sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Tačiau šiemet derlius nėra blogas ir dėl to kainos augti neturėtų.

„Atrodo, kad cukriniai runkeliai gerai užderėjo, jeigu visus nuims, cukraus savikainoje dėl to įtakos neturėtų būti, bet cukraus kainos pasaulinėje rinkoje yra pakilusios. Paskutiniu metu pieno supirkimo kainos leidosi žemyn, turėtų stabilizuotis. Jos svyruoja poros-trijų procentų ribose“, – komentavo jis.

Grūdų kainos taip pat yra panašios į buvusias praėjusiais metais – buvo sukilusios dabar krenta. Tona pašarinių grūdų esą kainuoja per 500 Lt, o maistinių – nesiekia 700 Lt, anksčiau jie buvo perkopę ir 800 Lt.

Tačiau pašnekovas įvardija kitą bėdą – ant prekystalio atsidūrusios prekės kainoje žemdirbio dalis lieka labai menka.

„Kol derlius ateina iki prekystalio, tai tos kainos patrigubėja. Kai pasižiūri mažmeninės kainos sudėtyje žemdirbių dalis yra nedidelė, pavyzdžiui, pieno produktuose netoli 30 proc., duonoje – 5-8 proc. Kiaulienos supirkimo kainos šiuo metu yra nukritusios apie 50 ct ir už kilogramą gyvo svorio mokama apie 4 Lt. Kaip parduotuvėse turėtų keistis kainos, mažėti ar didėti? Ogi nieko nevyksta“, – sakė R. Krasuckis.

Augimą pajuntame iškart, mažėjimą – nebūtinai

Violeta Klyvienė
„Danske banko“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė taip pat sako, kad tendencijos yra teigiamos ir maisto kainų šuolių nebeprognozuojama.

„Globalios tendencijos, palyginti su praėjusiais metais, iš tiesų yra teigiamos. Kainų augimas turėtų lėtėti ir dėl bazės efekto, ir todėl, kad neįvyko jokių klimatinių kataklizmų. Pigimas gali irgi būti, tačiau akivaizdu, kad augimo tempai bus gerokai lėtesni nei buvo pernai. Labai sunku pasakyti, kokią įtaką tai padarys Lietuvai. Išskirtinio augimo, koks buvo praėjusiais metais, tikrai nematysime – sakė ji.

Tačiau analitikė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nebūtinai skubama mažinti kainas, kai jos krenta tarptautinėse rinkose.

„Tačiau visada reikia turėti omenyje, kad tokius šokus kaip kainų augimas mes pajuntame iš karto, tačiau atvirkštinės tendencijos pas mus nelabai jaučiasi. Galima lyg ir suprasti tokią asimetrinę reakciją, nes rinka yra labai nedidelė, galimybės papiktnaudžiauti objektyviai gali egzistuoti. (...) Nuosmukio metu mažmeninių tinklų apyvartos buvo sumažėjusios ir netgi jeigu globalios tendencijos indikuos kažkokį didesnį kainų mažėjimą, tai galime pajusti mažesniu mastu, nes gali suveikti visi šie faktai“, – prognozavo V. Klyvienė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją