„Verslas ir žmonės mažai skolinasi, daug kas jiems vis dar atrodo rizikinga. Tokia stagnacija ir lemia menką investicinį aktyvumą ir mažas palūkanas. Ekonomistai vos ne trimis akimis stebi ir stengiasi įžiūrėti to aktyvumo didėjimo požymių, tačiau jų kol kas nedaug", - dienraščiui „Lietuvos žinios” sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas.
Padėtis galėtų keistis pradėjus atsigauti ekonomikai, mano Marijus Kalesinskas, ISM universiteto lektorius ir įmonės "MC Wealth Management" finansų patarėjas.
"Lietuva yra priklausoma nuo padėties pagrindinėse pasaulio ekonomikose, o ten šiuo metu matyti vis daugiau atsigavimo ženklų. Svarstoma, kad JAV centrinis bankas jau greitai pradės mažinti skatinimą, palūkanos JAV jau pradeda kilti. Manoma, kad panaši tendencija vėliau gali formuotis ir euro zonoje, taigi ir Lietuvoje palūkanos po truputį turėtų didėti", - sakė M. Kalesinskas.
Kaip rašo „Lietuvos žinios”, šiuo metu "lietuviškuose" bankuose palūkanos už indėlius yra 10 kartų ir daugiau didesnės nei skandinavų bankų. Kodėl skandinavai moka mažiau?
"Taip yra ne dėl kapitalo kilmės, o dėl to, kad lietuviški bankai maži. Jie nepriskolino tiek, kiek skandinavų bankai, kurie dabar turi daug blogųjų paskolų, - sakė J. Čičinskas.
Pasak jo, maži bankai gali siūlyti didesnes palūkanas dėl konservatyvios politikos. Jiems nereikia uždirbti milžiniško pelno, kad padengtų savo nuostolius kaip SEB, "Swedbank", DNB.
"Tų nuostoliai gigantiški, jie gauna šimtus milijonų pelno, jais dengia nuostolius, pelno lieka aguonos grūdas, nuo kurio į biudžetą sumokėta tik 3 tūkst. litų pelno mokesčio", - teigė profesorius.
Skandinavų bankai, anot J. Čičinsko, yra klasikinės verslo įmonės.
