Tuo metu Europos Parlamentas antradienį patvirtino apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reformą, kuria įvedami mokesčiai transportui ir pastatų šildymui.
„Mes, darydami šitus žingsnius pasiruošiame, kad mūsų ekonomika 2027 metais nemokėtų per daug į Briuselio biudžetą, bet vis dėlto gautų iš to. Labai švieži sprendimai, Briuselis įvedinėja taršos mokesčius 2027 metais ir tam, kad jų nemokėtume Briuseliui, mūsų ekonomikai reikia pasiruošti‟, – Seimo komitete kalbėjo ministras apie pataisų paketą, kuriuo siekiama tiek sumažinti ekonomikos taršą, tiek ir surinkti papildomų pajamų į biudžetą.
„Gamtinės dujos išvis nėra liečiamos šiuo paketu, tai yra kaip tarpinis kuras. Žaliajam dyzelinui pritariame visiškai neliesti, o raudonajam dyzelinui siūlome suvienodinti mokestinę aplinką su kaimyninėmis šalimis, tai yra, Latvija ir Lenkija‟, – sakė S. Gentvilas.
Europos Parlamento atstovybė Lietuvoje pranešė, kad dabar patvirtinta ATLPS reforma padidinami sistemos užmojai – išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis ATLPS sektoriuose 2030 metais turi būti sumažintas 62 proc. (palyginti su 2005 metų lygiu).
2026–2034 metais bus palaipsniui panaikinti įmonėms skiriami nemokami leidimai ir sukurta atskira nauja ATLPS II sistema kelių transportui ir pastatų šildymui. Todėl 2027 metais (arba 2028 metais, jeigu energijos kainos bus itin didelės) bus nustatyta kaina šiuose sektoriuose išmetamoms ŠESD.
„Vakar Europos Parlamentas balsavo už ATL plėtrą į neenergetinį sektorių, tai reiškia, kad nuo 2027 metų Europoje įvedami Briuselio taršos mokesčiai kiekvienam kuro tiekėjui – dujų, degalų prekybininkams, šildymo bendrovėms, kad jos turės į savo kuto kainas įskaičiuoti europines CO2 kvotas, kurias greičiausiai pirks per biržą.
Lietuva savo akcizų pajamas, kurias generuodavo iš taršos mokesčių, praras, nes tai bus Briuselio mokesčiai, jis taip finansuos RRF ir kitus ilgalaikius įsipareigojimus‟, – sakė S. Gentvilas.
Antradienį EP balsavo ir už naująjį ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kuriuo siekiama skatinti ES nepriklausančias valstybes padidinti savo užmojus klimato srityje. Mechanizmas apima prekes, kurių gamybos metu išskiriama daug ŠESD – geležį, plieną, cementą, aliuminį, trąšas, elektrą ir vandenilį. Šių prekių importuotojai į ES rinką turės sumokėti kainų skirtumą, susidarantį tarp gamybos šalyje mokamo mokesčio už ŠESD taršą ir ES ATLPS kainos.
„Antras dalykas, dėl ko balsavo Europarlamentas, – mūsų pramonei ypač svarbus, tai mechanizmas, kuris apsaugos mūsų didžiuosius pramonininkus, tokius kaip cemento gamintojai, aliuminio, elektros, trąšų gamintojai bus apsaugoti nuo nekonkurencingumo, kai jie turi konkuruoti su importuojama pigia produkcija iš trečiųjų šalių‟, – komentavo ministras S. Gentvilas Seimo komiteto posėdyje.
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas bus palaipsniui įvedamas 2026-2034 metais – tokiu pat greičiu, kaip kad atsisakoma nemokamų ATLPS leidimų. Tikimasi, kad tai užtikrins, jog ES vykdant didesnio užmojo politiką klimato srityje gamintojai neperkeltų gamybos už ES ribų.
Dėl visų šių teisės aktų, kuriais siekiama iki 2030 metų išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 metais, jau pasiektas susitarimas su ES Taryba, praneša EP atstovybė Lietuvoje. Šiuos ir sprendimus dar turės oficialiai patvirtinti ES Taryba. Jie įsigalios po 20 dienų, kai bus paskelbti ES oficialiajame leidinyje.
Komitetas pritarė pataisoms, bet buvo ir abejonių
Aplinkos ministerija siūlė, kad žemės ūkio veikloje skirtam naudoti dyzelinui akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų, bet nuo 2024 metų žemdirbiams įsigaliotų ribojimai, kiek jo galima įsipilti – riba būtų 100 tūkst. litrų, o nuo 2025 metų įsipilti būtų galima dar mažiau – 50 tūkst. litrų.
Parlamentaras Andrius Palionis siūlo tokių ribojimų netaikyti, motyvuodamas, kad Lietuvos ūkiai praras konkurencingumą, palyginti su kitų šalių.
„Esmė siūlymo iš dviejų dalių: pirma dalis dėl žalio dyzelino ribojimo ūkiams: argumentai tie patys – yra nustatyta metodika, kur paskirstomos dyzelinio kvotos pagal dirbamus laukus ir pagal veiklos sritį (…), norisi, kad koncepcija išliktų toliau. Nes jeigu ribosime kvotas, prarasime konkurenciją su kitais ūkiais‟, – komentavo A. Palionis.
Jis taip pat siūlo nekelti akcizo vadinamajam raudonajam dyzelinui, skirtam šildymui.
Ministras S. Gentvilas iš esmės pritarė siūlymams, pažymėdamas, kad ribojimai žaliajam dyzelinui būtų vis tiek palietę tik labai mažą dalį ūkininkų, pačius stambiausius.
Dėl akcizo raudonajam dyzelinui jis buvo linkęs į kompromisą, siūlydamas, kad jis bus prilygintas žaliojo dyzelino akcizui.
„Siūlytume taikyti tą patį akcizą kaip daugmaž Latvija ir Lenkija, 60 eurų ir žaliojo, ir raudonojo dyzelino tarifai būtų vienodi – 60 eurų už 1000 litrų raudonojo dyzelino‟, – kalbėjo S. Gentvilas.
Jis teigė, kad mažųjų grūdų džiovintojų džiovyklos yra neprisijungusios prie dujų tinklų, tad ir siūlomas kompromisas suvienodinti raudonojo dyzelino tarifus su žaliojo.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis prašė komiteto pritarti A. Palionio ir S. Gentvilo siūlymams.
„Naftos produktai savikainoje ar išlaidas sudaro 4,4 proc., tai yra nemažai. O darbo užmokestis – 19 proc. Tai bus mums palengvinimas‟, – sako J. Sviderskis.
Komiteto nariai pritarė šiam kompromisui.
Įsigaliojimą teko nukelti
„Reikėtų pritarti Seimo narių pasiūlymui, nusikelia įgyvendinimas į 2024 metus, tik dėl CO2 dedamosios norėtųsi palikti 2025 metais įsigaliojimą‟, – sakė S. Gentvilas.
Parlamentaras Vytautas Gapšys teigia, kad iki galo neaiškus pakeitimų tikslas ir kokio laukiama efekto.
„Kelia abejonių šitas projektas, klausymų metų neišgirdome atsakymų į kai kuriuos esminius klausimus, ar turėsime efektą ir neturėsime baudų, ar bus baudų sukaupimo priemonė. Jeigu naudosime įstatymą kaip baudų rinkimo priemonių, sukaupti lėšas iš gyventojų, (...) tai būtų ne visai sąžininga‟, – sako V. Gapšys.
„Turime mažinti taršą, tačiau matau projektą nesubalansuotą, todėl tikrai susilaikysiu‟, – pridūrė jis.
Aplinkos ministras S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad transformacijai pasiruošta, o per pusantrų metų suteikta paramos ir verslui, ir gyventojams.
„Ištisi sektoriai nėra palikti likimo valiai, gyventojams išdalinta 50 mln. eurų šildymo katilams pasikeisti, biudžetiniams sektoriams parama pumpuojama. subsidijos nuosekliai duodamos, tai niekaip nesutinku, kad nepasiruošta.
Kadangi projektas užsigulėjo 1,5 metų, tai man atrodo, kad kaip tik padaryta žymiai daugiau. Jeigu būtų priimta prieš 1,5 metų, tai paramos priemonės būtų dar tik įsibėgėjusios‟, – sako S. Gentvilas.
BFK pritarė pataisų paketui, nors keturi Seimo nariai ir susilaikė balsuojant.
Akcizo tarifai didinami beveik visoms iškastinio kuro rūšims. Tarifai nesikeis benzinui, suskystintoms naftos dujoms, žaliajam dyzelinui. Akmens angliai, koksui ir lignitui didinami ne tik akcizų tarifai, bet ir įvedama didžiausia CO2 dedamoji.
Bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 466 eurus už 1000 litrų, dyzelinui – 372 eurus už 1000 litrų. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 metų jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Nuo 2025 metų atsirastų ir akcizais apmokestinamiems energetiniams produktams taikoma CO2 dedamoji, kuri būtų taikoma ir benzinui. Ši CO2 dedamoji nuosekliai augtų: 2025 metais ji siektų 24 eurus benzinui ir 26,2 euro dyzelinui už 1000 litrų, o 2030 metų – 144 eurus benzinui ir 157,2 euro dyzelinui.
Ministerija skaičiuoja, kad mokestinė CO2 dedamosios įtaka mažmeninei litro benzino kainai kasmet sudarytų 2,9 cento. Tad 2030 metais litras benzino dėl šio naujo mokesčio kainuotų 17,4 cento daugiau.
Dar labiau Akcizų įstatymo pataisos didintų dyzelino kainą, kuri didėtų ne tik dėl CO2 dedamosios, bet ir dėl augančių akcizų. Ministerijos skaičiavimais, dėl pastarojo veiksnio dyzelino mažmeninė kaina padidėtų 6,8 cento, 2025-aisiais – dar 4,1 cento. CO2 dedamosios įtaka kasmet sudarytų 3,2 cento.
Tai reiškia, kad bendra mokestinių pokyčių įtaka mažmeninei dyzelino kainai 2030 metais siektų 30 centų už litrą.
