Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pripažįsta, kad tyrimas, per kurį paaiškėjo, kad kai kurių to paties prekės ženklo produktų sudėtis skiriasi, nelaikomas oficialiu, todėl kai kurie parlamentarai mano, kad jis gali būti nepripažįstamas.

Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis pareiškė, kad tarnybai reikėjo pasitelkti vartotojų teisių gynimo organizacijas arba veikti „bent su ambasadoriaus Vokietijoje žinia“.

„Būtų buvę geriau, kad tai būtų atlikusi vartotojų organizacija, paėmusi mėginius, pristačiusi ir ištyrusi. Dabar taip išeina, kad veterinarija važiavo į Berlyną daryti tų mėginių“, - pirmajame laikinosios tyrimo komisijos posėdyje teigė viceministras.

„Reikėjo pasitelkti vartotojų teisių organizacijas“, - priekaištavo konservatorius Kazys Starkevičius, kuriam iškilo abejonių dėl tyrimo legalumo.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas aiškino, kad jos specialistai viską padarė legaliai, gavus pavedimą iš Žemės ūkio ministerijos, suformavus komandą.

„Mes netraktavome, kad yra oficiali kontrolė, tai yra tik tyrimas. Netaikome jokių sankcijų, netraukiame (tyrimo rezultatų - BNS) į mūsų oficialios kontrolės ataskaitas“, - posėdyje teigė D. Kliučinskas.

Jis vėliau žurnalistams teigė, kad daugelyje šalių, kur buvo atlikti analogiški tyrimai, juos atliko nevyriausybinės vartotojų teisių gynimo organizacijos.

„Jos visos instrumentus turi patikrinti, nupirkti, atvežti, rezultatus pristatyti mums ir tada mes galime sakyti, kad nevyriausybinės vartotojų teisių gynimo organizacijos tą atliko“, - teigė pareigūnas.

Jis taip pat pridūrė, kad nuo 2011 metų tarnyba nesėkmingai kvietė tokias organizacijas atlikti maisto produktų sudėties ir kainų tyrimus skirtingose šalyse.

Komisijos pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė pranešė, kad šių organizacijų bus prašoma imtis tyrimų.

S.Savickis taip pat priekaištavo, kad į maisto produktų kokybę dėmesio nekreipia Sveikatos apsaugos ministerija.

„Šiandien pagal viską Sveikatos apsaugos ministerija dėmesį turėjo kreipti. Lygtai Žemės ūkio ministerija atsakinga už tai, kad vysta dvigubas ženklinimas, o ministerijos šitie žaidimai tarsi nedomina“, - priekaištavo žemės ūkio viceministras.

Anot jo, Lietuvos gamintojai taip pat gamina dvigubos kokybės produktus.

Kiek vėliau jis DELFI paaiškino, kad savo pasisakyme apie Lietuvos gamintojus minėjo, kad ir Lietuvoje yra gaminami skirtingos sudėties produktai ir paminėjo eksporto į Kinijos atvejį.

„Kinijos vartotojams mūsų gaminami glaistyti sūreliai atrodo kiek per saldūs ir jie norėtų tokių pačių tik su mažesniu cukraus kiekiu. Taigi, sūreliai tie patys - tik skiriasi cukraus kiekis", - komentavo jis.

Seimas komisiją yra įpareigojęs išanalizuos, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Tarnyba neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (126)