„Didžiąją mūsų šalyje veikiančių bankų balanso dalį sudaro Lietuvos gyventojų indėliai. Patronuojančių užsienio bankų ir kitų kredito įstaigų indėliai tesudaro apie 10 proc., kai prieš 2008 metų krizę šis rodiklis viršijo 40 proc. Pinigų plovimo skandalai, kurie labiau susiję su Baltijos šalimis nei su Skandinavijos, daro įtaką ir bankams – pastebimos skolinimo rinkose brangimo tendencijos“, - komentare žiniasklaidai sako M. Zalatorius.
Vertindamas bankų rinkų situaciją, M. Zalatorius sako, kad Lietuvoje veikia aštuoni bankai, netrukus veiklą pradės dar trys specializuoti, o penki iš šiuo metu veikiančių bankų teikia būsto paskolas gyventojams.
„Vadinamųjų mažų bankų būsto paskolų portfelis auga sparčiausiai. Jeigu jie būtų nekonkurencingi, jų portfelis taip greitai neaugtų. Tad kai kurių politikų ir valstybės tarnautojų kalbėjimas, esą Lietuvoje veikia du su puse banko, mažų mažiausiai klaidina vartotojus“, - teigia M. Zalatorius.
Jo teigimu, situacija, kai keli bankai užima žymią rinkos dalį Europos erdvėje, nėra išskirtinė.
„Pavyzdžiui, Olandijoje gyvena 17 mln. žmonių, o rinkoje dominuoja trys bankai“, - sako LBA vadovas.
Tiesa, jis teigia, kad LBA sveikintų stiprių ir gerai kapitalizuotų bankų šalyje atsiradimą.
Aptardamas būsto paskolų rinkos tendencijas, jis sako, kad, ekonomikos ciklui atsidūrus pakilime, LB praėjusių metų kovą priėmė sprendimą dėl 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normos taikymo. Nuosekliai padidinta, šiuo metu ji lygi 1 proc.
„Būtų keista, jeigu ši priemonė nedarytų poveikio skolinimo sąlygoms. Antra, paskolų palūkanų dydį nulemia lėšų kaina rinkoje. Pastebime, kad bankų platinamos obligacijos brangsta, todėl normalu, kad auga ir paskolų palūkanos. Lėšų kainos augimą lemia tiek pinigų plovimo skandalai, tiek neapibrėžtumo nuotaikos Europoje“, - teigia M. Zalatorius.
Tuo metu skolinimo apimčių, kaip pažymi LBA prezidentas, augimas kiek sulėtėjo.
„Eliminavus keliuose sektoriuose įvykusius reikšmingus paskolų grąžinimus, paskolų verslui portfelis nuosekliai auga apie 4 proc. kasmet. Pastebime, kad verslas pradeda aktyviau rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius. Obligacijų dalis bendrame verslo finansavimo portfelyje išaugo nuo 1 proc. 2017 metais iki beveik 10 proc. 2019 metais. Todėl vertinti verslo finansavimo galimybes, analizuojant tik bankų veiklos rodiklius, nebūtų netikslu.
Pastebime tendenciją, kad verslo lūkesčiai dėl finansavimo yra optimistiški ir finansavimo paklausa auga labai sparčiai. Tuo metu finansavimo rizika kiekvienu atveju vertinama individualiai. Itin svarbūs veiksniai – įmonės mokumas ir siekiamo finansavimo dydis. Be to, reikėtų nepamiršti, kad ir patys bankai siekia diversifikuoto paskolų portfelio ir priimtinos bendros jo rizikos“, - sako M. Zalatorius.
LB ketvirtadienį paskelbė, kad šalies finansų sistema veikia stabiliai, o bankų atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Vis dėlto pastebima ir rizikų dėl Šiaurės šalyse susidariusių disbalansų ir šalyje išaugusio kredito bei nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo.
