Pasak M. Zalatoriaus, krizės tyrimo istorijoje matoma daug politikavimo.

Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai bankai politiniuose procesuose nedalyvauja. Todėl turime ribotas galimybes komentuoti įvykius bei pasisakymus, kuriuose matome daug politikavimo požymių. Tendencingai eskaluojant temą visuomenėje galimai žadinami lūkesčiai, siekiant pelnyti rinkėjų simpatijas“, - Eltai atsiųstame komentare sako M. Zalatorius.

Jo teigimu, tikimasi, kad kompetentingos institucijos padės tašką istorijoje, o asociacija yra pasirengusi bendradarbiauti.

„Nuo pat pradžių laikėmės nuostatos, kad, užuot kaltinus viešai, reikėtų kreiptis į kompetentingas institucijas nešališko vertinimo. Tikimės, kad jų atsakymai padės tašką šioje istorijoje. Jei reikės, Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai yra pasirengę bendradarbiauti bei suteikti visą reikalingą informaciją“, - rašoma M. Zalatoriaus komentare.

Kaip ELTA jau skelbė, Vyriausybė pirmadienio pasitarime nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos surinktos informacijos apie 2008-2009 metų krizę, žurnalistams patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak jo, kreipimasis bus išsiųstas netrukus.

Premjero teigimu, į Generalinę prokuratūrą yra kreipiamasi dėl dviejų klausimų.

„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.

Antras punktas - kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, - po pasitarimo sakė premjeras.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Prieš dvi savaites S. Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją, kurioje perskaitė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko laišką LB darbuotojams ir susitikimo su jais videoįrašą, kuriuose V. Vasiliauskas menkinamai atsiliepia apie BFK atliekamą krizės tyrimą.

Be to, S. Jakeliūnas teigė, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 metais LB buvo parengęs pažymą šiuo klausimu. Ją LB paviešino po S. Jakeliūno spaudos konferencijos.

V. Vasiliauskas sakė, kad Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.

Praėjusią savaitę S. Jakeliūnas Vyriausybės uždarame pasitarime pristatė situaciją dėl parlamentiniame krizės tyrime renkamos informacijos.

BFK atliekamą tyrimą buvo planuojama baigti iki šių metų balandžio vidurio. Seimas pritarė BFK siūlymui, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos.