aA
Seimui užteko vos daugiau nei mėnesio apsvarstyti ir priimti, o prezidentei – poros dienų perskaityti ir pasirašyti mokesčių pakeitimų įstatymus. Darbuotojų ir darbdavių atstovai tai vertina skirtingai, tačiau sutaria, kad kai kurie pokyčiai – esminiai. Vis dėlto prezidentūra sako, kad daugiau laiko gilintis į įstatymus neprireikė, nes tai tėra techninės korekcijos.
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Visos algos ir išmokos nuo kitų metų pradžios bus padaugintos iš 1,289. Vietoje dabartinių 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, nuo didesnės pajamų sumos mokėsime 20 proc. Bus pakeistas ir neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimas.

Be to, kitaip nei iki šiol, beveik visas socialinio draudimo įmokas mokės pats darbuotojas, jų dydis bus 19,5 proc. Už pajamas, kurios viršys 10 vidutinių atlyginimų (VDU) per mėnesį, „Sodrai“ mokėti nereikės, tačiau joms bus taikomas 27 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Pasirašė, nes ne reforma

Vyriausybės ir valdančiųjų Seime atstovai mokesčių ir pensijų reformas vadino esminėmis. Tačiau prezidentės Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė perdavė kitokį šalies vadovės vertinimą:

„Prezidentė šių įstatymo pataisų nelaiko reforma. Jose nėra kažkokių radikalių pokyčių. Tai daugiau techninio pobūdžio pakeitimai. Galbūt juos galime pavadinti mokestinėmis korekcijomis.“

Patarėjos teigimu, dabartinė valstybės ekonominė situacija leidžia imtis tokių pakeitimų, o mažiau uždirbantys gyventojai esą turi teisę tuo ūkio augimu pasinaudoti.

Lina Antanavičienė
Lina Antanavičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Įstatymų korekcijos sudaro sąlygas sumažinti mokestinę naštą žmonėms. Didžiausią sumažinimo naudą turėtų pajusti žmonės, gaunantys mažiausias pajamas. Tai yra esminė dalis, jeigu kalbame apie 90 proc. dirbančiųjų.

Iš tikrųjų turbūt nėra dėl ko stabdyti pačių įstatymų. Akcentuoti reikėtų ne jų pasirašymą, stabdymą ar nestabdymą, bet įgyvendinimą. T. y. kaip visa šita bus įgyvendinama. Nuo to ir priklausys rezultatas. Ar tie visi pažadai, kurie buvo dalinami, jie iš tikrųjų virs į augančias pajamas. Reikia pripažinti, iš tikrųjų yra tam tikrų elementų, kurie įneša sudėtingumo į šią sistemą administruojant įgyvendinant“, – komentavo patarėja.

Anot jos, Vyriausybei dabar ir yra didelis iššūkis, kad pasirašytų įstatymų įgyvendinimas taptų ne chaosu, o realiais darbais, kada dirbantis žmogus pajunta didėjančias pajamas arba mažėjančią mokesčių naštą. Ji pripažino, kad iš dalies mokestinė našta mažėja ir didesnes pajamas gaunantiems asmenims:

„Manau, visą šitą mokesčių paketą reikia vertinti šiek tiek ir globalesniame kontekste. Svarbu tai, kad įvedus „Sodros“ įmokų lubas, yra padidinamas ir gyventojų pajamų mokestis. Čia yra išbalansuojamas socialinės lygybės klausimas. Jeigu vienoje vietoje mažiau moki, tai kitoje – daugiau.

Kada įvedamos „Sodros“ įmokų lubos, didžioje dalyje Europos valstybių visur yra didesni gyventojų pajamų mokesčiai. Čia reikėtų turėtų omenyje investicinį klimatą. Vis tiek turime save matyti viso regiono kontekste, turime matyti ir vertinti konkurencinę aplinką, darbo rinkos situaciją, taip kad šioje vietoje kažkokių didelių baimių nėra.“

Prašymo vetuoti neišgirdo

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė apgailestavo, kad prezidentė pasirašė Seimo priimtus mokesčių įstatymus:

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

„Mes iš tikrųjų kreipėmės į prezidentę laišku. Prašėme vetuoti ir sakėme, kad esame ne prieš visą mokesčių reformą, bet prieš tam tikrus punktus. Ir mes toliau nuosekliai laikomės nuomonės, kad iš tikrųjų ir toliau daugiausia apmokestinami tik darbuotojai, jų darbo užmokestis. Ir toliau pagrindiniai mokesčių mokėtojai bus tie, kas uždirba iki 2 tūkst. Eur.

Prašėme, kad būtų labiau apmokestinamos ir kapitalo pajamos, dividendai ir kitos pajamos iš turto. Seimas neišgirdo mūsų ir paliko tuos pačius mokesčius. Tai mus liūdina.“

Anot pirmininkės, profesinės sąjungos laikosi pozicijos, kad mažinant mokestinę naštą darbuotojams, turėtų būti didinami mokesčiai turtui ir kapitalui. Esą nustačius didesnį pajamų tarifą pajamoms, viršijančios 10 VDU, jį mokės palyginti visai nedaug asmenų. Iš jų surinktos papildomos pajamos neatsvers to trūkumo, kuris atsiras sumažinus kitus mokesčius.

„Tai visiškai niekiniai pinigai. Kaip jau sakiau, jei mažiname mokesčius, viskas gerai. Bet turi būti kompensacinis mechanizmas. Ar nebus taip, kad atlyginimai padidės nuo 10 iki 50 Eur, o po kelių metų už valstybės teikiamas paslaugas mokėsime daug daugiau?“ – svarstė I. Ruginienė.

Ji apgailestavo, kad Seimas nesumažino mokestinių lengvatų ir landų – pavyzdžiui, tų, kurios taikomos dienpinigiams, kai vairuotojams mokamas vos minimumą viršijantis oficialus atlyginimas, o visa kita – kaip dienpinigiai.

Darbdaviams permainos epochinės

Lietuvos verslo konfederacijos Valdas Sutkus džiaugėsi, kad po balsavimų Seime buvo išsaugotas pirminis, daugmaž subalansuotas Vyriausybės mokesčių paketas.

Valdas Sutkus
Valdas Sutkus
© DELFI / Karolina Pansevič

„Man tikrai priimtina ir patinka ta ambicija padaryti Lietuvą šalimi, turinčia mažiausius su darbo santykiais susijusius kaštus Baltijos valstybėse. Tai bus gera žinia investuotojams. Manau, tai yra savalaikė ir naudinga priemonė.

„Sodros“ lubų įvedimas yra epochinė priemonė. Visada apie tai buvo šnekama, bet niekada niekas to nedarė, o ši Vyriausybė padarė. Aišku, dabartinės lubos yra daugiau teorinės ir tikriausia realybėje neveiks. Bet žiūrint ką žadama padaryti per trejus metus, na, tai trečiaisiais metais galėtų atsirasti kažkoks apčiuopiamas rezultatas“, – svarstė vadovas.

Tiesa, jis nuogąstavo, kad santykiai su valdžia visada kiek neapibrėžti, nes jai pasikeitus gali būti pakeisti ir įstatymai. Tačiau dabar tendencijos esą yra geros.

„Kitas dalykas darbuotojo ir darbdavio įmokų konsolidavimas darbuotojo pusėje. Tai išskaidrina situaciją, matosi darbo vietos kaina, nėra mistiniai darbdavio mokesčiai, nes iš tikrųjų visi šie mokesčiai mokami darbuotojų. Darbdavys kaip verslo įmonė moka juridinių asmenų mokesčius – pelno mokestis, akcizai, ką priklauso mokėti į biudžetą ir kiti dalykai. Vis dėlto socialiniai mokesčiai yra darbuotojo mokesčiai, nes jie yra darbuotojo labui. Tas yra svarbu“, – komentavo V. Sutkus.

Į repliką, kad jokioje Europos šalyje išskyrus Rumuniją, socialinio draudimo įmokos neperkeltos darbuotojui, jis atsakė tuo netikintis:

„Pasaulis platus ir yra įvairių įstatymų, kurie vienur yra, kitur nėra. Nėra toks didelis argumentas. Jeigu kalbame apie esmę, aš asmeniškai šitam pritariu ir tai logiška ir paprasta. Tai yra darbuotojo mokesčiai, o ne verslo, ne juridinio asmens.“

Esminių problemų nesprendžia?

Ekonomistas Raimondas Kuodis įsitikinęs, kad priimti mokesčių pakeitimai nesprendžia vienos pagrindinių šalies ekonomikos problemų – visuomenė tikisi, kad viešasis sektorius teiks daug ir kokybiškų paslaugų, tačiau jų finansavimas nepakankamas.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Viešojo sektoriaus finansavimo dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) jau daugiau kaip dešimtmetį nesiekia nė 35 proc. Tuo metu daugelyje išsivysčiusių Vakarų šalių šis dydis viršija 50 proc. ir daugiau. Taip yra todėl, kad mokesčių Lietuvoje surenkama bene mažiausiai visoje ES“, – aiškino ekonomistas.

Šalyse, kuriose mokesčių surinkimo ir BVP santykis mažesnis, tokios paslaugos, kaip švietimas, sveikatos apsauga ir kt., didžia dalimi teikiamos ne valstybės, o privačių institucijų. Taigi, Lietuvoje reikėtų imtis sprendimų, kurių nė viena vyriausybė iki šiol taip ir nesiėmė.

„Viena alternatyva būtų didesnis mokesčių surinkimas, kad pagal šį rodiklį bent jau pasiektume Estiją. Tą galima padaryti panaikinus tai, ką vadinu gyvulių ūkiu – skirtingą ir dažnai minimalų kai kurių ekonominių veiklų rūšių apmokestinimą, taip pat panaikinus daugybę mokesčių lengvatų – kad ir tų pačių verslo liudijimų ar dienpinigių, kurie iš viso neapmokestinami, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.

Kita alternatyva būtų dalinis kai kurių viešojo sektoriaus sričių, kuriose ir taip paplitę privatūs mokėjimai „privatizavimas“. Pavyzdžiui, būtų galima įteisinti didesnius mokėjimus sveikatos įstaigoms arba išplėsti mokėjimus už mokslą“, – aiškino R. Kuodis.

Jo nuomone, Seimo priimti naujausi mokesčių pakeitimai neprimena nė vienos iš šių alternatyvų.

„Realiai keisti nesiruošiama ir „Sodros“. Ir toliau socialinio draudimo įmokos bus veikiau mokestis, o ne realus draudimas, mat išmokų dydis mažai susijęs su sumokėtomis įmokomis. Apskritai žmogus turėtų matyti, kiek eurų sumoka į sistemą ir kiek joje sukaupia. Tai leistų įgyvendinti ir socialinio kredito sistemą, kai iš sumokėtų eurų, pvz., gimus vaikui apmokama ir atitinkama išmoka, kurios dydis dabar nustatomas iš lubų“, – komentavo pašnekovas.

Tiesa, jis pripažino, kad kai kurie anksčiau jo teikti pasiūlymai, panašu, bus įgyvendinti. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiai bus skaičiuojami nuo visos darbo vietos kainos, o visiems vienoda pagrindinė arba bazinė pensija bus mokama iš valstybės biudžeto – t. y. iš bendrų mokesčių. Tačiau vargiai šių priemonių pakaks įsisenėjusioms problemoms išspręsti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

JAV iždo sekretorius nedalyvaus Saudo Arabijos investuotojų forume

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas ketvirtadienį pareiškė, kad nedalyvaus kitą savaitę...

Seimas uždraudė sporto renginiuose stiprų alkoholį (14)

Seimas uždraudė visuose sporto renginiuose ne tik prekiauti stipriu alkoholiu, bet ir jį vartoti....

Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos toliau bus svarstomos Seime papildyta (2)

Seimas vėl svarstys Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kurį prezidentė Dalia...

Milžiniško masto mokestinis sukčiavimas Europai atsiėjo 55 mlrd. eurų (2)

Dėl daugelį metų vykdyto milžiniško masto mokestinio sukčiavimo iš Europos šalių...

Kritikuoja valdžios ryžtą grąžinti skolą „Žalgiriui“: kada prisimins mokesčių mokėtojus? (184)

Kiek didesnė nei pusės milijono eurų premija įkris į „Žalgirio“ klubo kišenę už 1999...

Top naujienos

Nuošalioje Vilniaus vietoje tiekia autentišką armėnišką maistą: stulbina kainomis ir porcijų dydžiu (66)

Jeigu nebūčiau vykusi automobiliu pro šalį, apie Valakampių paplūdimyje kepamus armėniškus...

Grigas garantuoja, kad „Žalgiris“ šį sezoną eis toli, Čeponis stabdo arklius (33)

Trys pralaimėjimai iš eilės – ne „Žalgirio“ stilius. Šarūno Jasikevičiaus pamokslo...

Lietuvių augintojus prispaudė kinai ir ukrainiečiai (64)

Šalies medaus eksportuotojai išgyvena sunkmetį – pirkėjų prireikė žvalgytis net tolimoje...

VU profesoriaus elgesį tyrusi komisija nustebino studentą: pripažino, kad esu „Karbauskio b...pys“ ir „šiukšlė“ (265)

Nors profesorius Paulius Subačius viešoje erdvėje palankiai vertino itin įžeidžiančius...

Visą Švediją šokiravęs žudikas pareikalavo Lietuvoje stabdyti įkalinimo iki gyvos galvos skyrimą (110)

Už žinomos Švedijos psichologės nužudymą iki gyvos galvos įkalintas kaunietis Vidmantas...

Nepigi pramoga vaikams, kurią galite sukurti patys: trijų vaikų mama pasidalino išbandytomis idėjomis (1)

Vakar aktorė, ankstyvojo ugdymo mokyklėlės „Šilkaus pupa“ įkūrėja ir trijų vaikų mama...

Pragarą išgyvenusi ir dešimtmetį išnaudota sekso vergė: mane pradėjo tam ruošti nuo 11-os (1)

Šiuolaikinės vergovė s auka per interviu BBC pasakojo šokiruojančią savo gyvenimo istoriją,...

Žvilgtelėkite į naują Erikos Vitulskienės plius dydžio kolekciją: noriu, kad moterys neatrodytų nuobodžiai pamatykite pirmieji (195)

Ketvirtadienį sostinėje startavo tradicinė mados mugė „Fashion Bazaar“, kurioje šįkart...

Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai (76)

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į...