Žadėtas išsigelbėjimas – tarsi dūris ištikimiems ir gerai uždirbantiems darbuotojams

Tokia suma susidaro remiantis įstatymo projekte aprašyta ilgalaikio darbo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka.

Pagal ją, išmoka negali viršyti Statistikos departamento darbuotojo atleidimo dieną paskelbto kalendorinio ketvirčio vieno mėnesio šalies ūkio pusantro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.

Jis šiuo metu yra 735,1 euro, o padauginus šį skaičių iš 1,5, gaunama 1102,65 eurų.

Trijų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių išmoką, pagal Ūkio ministerijos įstatymo projektą, galėtų gauti darbuotojai, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsėsi daugiau nei 20 metų. Būtent šie žmonės galėtų tikėtis 3307,95 euro siekiančios išmokos.

Jei darbo santykiai truko tarp 10 ir 20 metų, tada skiriama dviejų mėnesių išmoka. Jei daugiau kaip penkerius, bet mažiau nei 10, tada vieno mėnesio.

Mažiau nei penkerius metus dirbę asmenys išmokų iš ilgalaikio darbo išmokų fondo, pagal dabartinį projektą, gali nesitikėti. Taigi jie, pagal dabartinį Darbo kodekso siūlymą Seime, turėtų tenkintis vieno mėnesio išeitine kompensacija, kurią sumokėtų darbdavys.

Tiesa, Seime yra ne vienas siūlymas keisti išeitinių kompensacijų mokėjimo tvarką.

Prireikė keičiant DK

Naują fondą reglamentuojančio įstatymo prireikė dėl šiuo metu Seime svarstomo naujo DKprojekto. Jame numatyta, kad dalis su darbuotojo atleidimu susijusių darbdavio išlaidų galėtų būti padengta iš naujai sukuriamo fondo.

Pagal šiuo metu galiojantį DK, iki metų dirbančiam asmeniui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jei jis atleidžiamas nesant jo kaltei. Dirbantis 1–3 metus jau turi teisę į dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją, 3–5 metus – 3 mėnesių.

Ilgėjant stažui – didėja ir išeitinės kompensacijos. Didžiausia išmoka priklauso daugiau nei 20 metų įmonėje išdirbusiam žmogui – už 6 mėnesius.

Kaip ši sistema pasikeistų priėmus naująjį DK, paaiškės po to, kai Seimo nariai sutars dėl naujų išmokų dydžių ir kokią jų dalis bus padengiama iš ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Tačiau Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė DELFI įspėjo, kad pagal šiuo metu vyraujančias pozicijas labiausiai nukentės tarp 3 ir 5 metų darbo stažą turintys darbuotojai.

„Jų išmokos dydis sumažės net tris kartus, kai kitų darbuotojų išeitinės išmokos dydis mažėja tik 30 proc.“, – aiškino ji.

Paklausta, kodėl reikėtų lyginti, kas kiek praras priėmus naują DK, G. Gruzdienė sakė, kad pats išmokų mažinimas neatitinka naujame socialiniame modelyje deklaruojamo tikslo mažinti skurdą.

„Kodėl tie žmonės neturi teisės į išmokas? Kodėl Danijoje išmokas moka 2 metus, o mes negalime išsaugoti netgi to, ką turime? Be to, DK jau sumažintas įspėjimo laikotarpis“, – priminė ji ir pridūrė, kad apie Ūkio ministerijos pristatytas išmokų lubas anksčiau nebuvo net kalbos.

Gražina Gruzdienė

© DELFI / Audrius Solominas

Ginčas dėl įmokų

Naujai kuriamas fondas, pagal Ūkio ministerijos projektą, būtų kaupiamas iš darbdavių mokamų įmokų. Jos kasmet galėtų svyruoti nuo 0,1 proc iki 1 proc. viso darbuotojo darbo užmokesčio, pagal kurį skaičiuojamos ir „Sodros“ įmokos.

Konkretų dydį turėtų nustatyti fondo taryba, sudaryta iš trijų nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų narių, trijų darbdavių asociacijų atstovų ir trijų atstovų iš Vyriausybės.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) antradienį išplatintame pranešime priminė, kad norėtų, jog įmoka į naują fondą būtų daroma mokesčio „Sodrai“ mažinimo sąskaita.

LPK teigia, kad nauja įmoka neturėtų būti papildomas mokestis prie darbdavio jau mokamų 30,98 proc. „Sodros“ ir 0,2 proc. Garantinio fondo įmokų.

„Kadangi socialiniame modelyje numatyta bendrosios pensijos dalies mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą (iš „Sodros“), atitinkamai numatoma mažinti darbdavio mokamą „Sodros“ mokestį po 1 proc. kiekvienais metais. Darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė vieningai sutarė, jog šis mažinimas gali būti mažesnis, t.y. po 0,7 proc., o likę 0,3 proc. skiriami įmokoms į Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Toks saugos mechanizmas būtų palankesnis abiem darbo santykių pusėms“, – rašoma LPK pranešime.

Tačiau kol kas tokios nuostatos fondą reglamentuojančiame įstatymo projekte nėra.

Papildomas saugiklis

Dar vienas fondo taisyklėse atsiradęs įdomus saugiklis susijęs su fiktyvaus atleidimo atvejais.

Įstatymo projekte dėstoma, kad išmokos skiriamos tik esant realiam darbuotojo atleidimui iš darbo, kuris apibrėžiamas kaip atvejis, kai tarp darbdavio ir jo atleisto iš darbo darbuotojo per šešių mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis, arba kai tarp įmonės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, kaip ir darbdavys.

„Nustačius fiktyvų atleidimo atvejį, sumokėta dviguba šios išmokos suma ir Fondui padaryta turtinė žala išieškoma lygiomis dalimis iš fiktyvų atleidimą sudariusiųjų šalių“, – nurodoma įstatymo projekte.

Jį rengęs Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas DELFI aiškino, kad šiuo metu dar sudėtinga pasakyti, ar šis saugiklis nėra perteklinis – juolab dėl to, kad iš fondo įmokos mokamos tik daugiau nei penkerius metus dirbusiems asmenims.

„Sudėtinga prognozuoti, ar tokių fiktyvaus atleidimo atvejų bus daug ar mažai, nes tai susiję su lūkesčiais ir tuo, kaip į naują įstatymą reaguos darbdaviai ir darbuotojai“, – sakė jis.

Tai, kad siekiant įrodyti, jog atleidimas yra realus, reikės laukti pusę metų reiškia ir tai, kad darbuotojas savo išmoką galės gauti tik po tokio paties laikotarpio.

O. Šmitas paaiškino, kad tai susiję su naujo fondo finansavimo pradžia ir jos keliamais iššūkiais. „Tas rizikas reikia kažkokiu būdu suvaldyti“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad vieniems išmokos laukti pusę metų gali atrodyti daug, o kitiems – nelabai daug.

© DELFI / Kiril Čachovskij

Solidarumo mokestis

Viena iš kuriamame fonde įžvelgiamų problemų yra tai, kad įmokas į jį turės mokėti visi darbdaviai, o jo lėšomis pasinaudos tik dalis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK), kuri ir pateikė pirminė idėją apie šį fondą, vadovas Danas Arlauskas sutinka, kad toks klausimas yra, tačiau pabrėžia, kad įmokas į kuriamą fondą reikėtų laikyti solidarumo mokesčiu.

„Tai toks pat principas, koks taikomas įmokoms į Garantinį fondą, – sakė jis. – Gyvenime taip jau būna, jei norime problemą išspręsti iš esmės.“

D. Arlauskas DELFI sakė, jog jeigu norima, kad darbdaviai nebijotų priimti naujų darbuotojų į darbą, o darbuotojai nebijotų būti atleidžiami, tada šis fondas galėtų tai leisti.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad Ūkio ministerijos pristatytas projektas nėra galutinis ir dar gali keistis.

„Tai dar visiškai žalias pasiūlymas“, – sakė jis. Tačiau O. Šmitas pastebėjo, kad daugelis jame išdėstytų nuostatų jau buvo aptartos neformaliuose susitikimuose.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektas antradienį buvo pristatytas Trišalėje taryboje. Per ateinančia savaitę jos nariai dėl jo reglamentavimo turėtų pateikti savo pasiūlymus.

Jei būtų priimtas, Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymas galėtų įsigalioti nuo 2017 metų. Fondą administruotų „Sodra“.