Klientui pasirinkus, bankas turės suteikti kitam paslaugų teikėjui arba trečiajai šaliai informaciją apie kliento sąskaitą ir prieigą prie jos mokėjimo paslaugai inicijuoti. Tai atveria plėtotojams galimybių kurti naujas funkcijas bei paslaugas. Trečiąja šalimi gali tapti ir vienas bankas kito atžvilgiu.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, suteikti prieigą prie nurodytų duomenų – kiekvieno iš mūsų, kaip kliento, teisė ir pasirinkimas. Sutikimas prieiti prie sąskaitos informacijos galios 90 dienų, tačiau vartotojas galės bet kada jį atšaukti. Mokėjimo inicijavimo atveju sutikimas yra vienkartinis – reikės asmeniškai tvirtinti kiekvieną vykdomą mokėjimą.
Naujas funkcijas noriai išbandantys bankų klientai jau netolimoje ateityje gali tikėtis nemažai tokių progų. Valdyti skirtinguose bankuose turimas savo sąskaitas vienos programėlės langelyje, atsiskaityti virtualioje parduotuvėje, „neišeinant“ į elektroninės bankininkystės programą – vos keli galimų naujųjų paslaugų variantai.
Įgyvendinti Mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) reikalavimus bankai rengėsi dvejus metus. Finansų ir kredito įstaigos ne tik sudarė galimybes trečiosioms šalims, kuriančioms naujas paslaugas, išmėginti bandomąsias aplinkas, bet ir patys ėmėsi iniciatyvos plėsti savo teikimų paslaugų funkcionalumą ir kurti naujoves.
Trečiosios šalys – finansinių technologijų sektoriaus įmonės, mokėjimų tarpininkai bei kiti subjektai, kurie tokiai veiklai bus gavę bet kurios ES šalies finansų rinkos priežiūros institucijos licenciją. Patikimų ir licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašą mūsų šalyje viešai skelbia Lietuvos bankas. Šis kontrolės mechanizmas itin svarbus, mat trečiosios šalys bus atsakingos už surinktų duomenų apsaugą.
